Būdai turi dievų praleidimas santykius

Vaikine, žiūrėk, prieš mane neagituok! Globalios pandemijos metu buvome priversti ieškoti alternatyvių būdų bendrauti, dirbti ir mokytis.

Nebūtina atostogauti Ispanijoje, svarbu, kad nuotraukoje atrodytų, lyg ten būtum buvęs. Geriems santykiams būdinga ir tai, kad ne tik priimame kitoniškumą, bet ir gebame spręsti konfliktus. Tikrojo gyvenimo negalima retušuoti. Bendraujant neišvengsi negražių dalykų, o kartais ir konfliktų, kurių negali lengva ranka ištrinti kaip įrašo socialinio tinklo paskyroje. Tarp darbdavių ir darbuotojų arba draugų ar net šeimoje, nuolat darome įvairiausių klaidų ir pasielgiame netinkamai.

Pasitaiko ir mažų nesusipratimų ar nesėkmių: dūžta lėkštė, nauji marškiniai aptaškomi pomidorų padažu, plyšta kelnės arba užminate žmonai ant kojos.

Taip pat būna ir vidutinio dydžio klaidų, pavyzdžiui, jau kokį septintą kartą per dieną šaukiame ant vaikų ar savo žodžiais sąmoningai įžeidžiame partnerį. Kai kurie žmonės daro tai meistriškai.

Toks žmogus buvo Vinstonas Čerčilis. Jis tiesiog nutildydavo politinius priešininkus. Skirtumas tik tas, kad rytoj aš būsiu blaivus, o jūs taip ir liksite bjauri. Priimti kitą tokį, koks jis yra, ir iškęsti konfliktus ne visada lengva. Dienoraštis internete, tai nereiškia, kad kitas gali daryti, ką panorėjęs. Kartais reikia ir prasižioti, tačiau kritikuoti svarbu taip, kad kitas neprarastų savigarbos ir orumo.

Taigi, toks aštrus kaip Čerčilio liežuvis turėtų būti tabu. Santykiuose kiekvienas turėtų atsakyti už savo netinkamą elgesį, jį pripažinti ir atsiprašyti. Kiekvienas turėtų būti pasiruošęs keisti savo nederamą požiūrį ar įpročius. Mes negalime tiesiog elgtis taip, kaip norim. Nėra gerai, kad mama kasdien yra pikta būdai turi dievų praleidimas santykius nuolat apšaukia savo vaikus, — ji turi keistis.

Kartais galbūt užtektų tiesiog ilgiau pamiegoti, gal vyras galėtų pabūti su vaikais ar atlikti namų ruošos darbus, o ne būti nuolat pasinėręs į darbą, pomėgius ar net priklausomybę. Žmogui reikia užduočių! Nuo pat pradžių Dievas žmonėms duoda užduotį: pripildykite žemę ir valdykite ją.

Dievas nenori, kad mes jaustumės nenaudingi, Jis nori, kad atrastume savo pašaukimą ir prasmę. Pasitenkinimas gyvenimu ir laimė susiję su atliktomis užduotimis.

Nuorodos kopijavimas

Šiuo klausimu mūsų moderni visuomenė stovi kryžkelėje. Dėl globalizacijos šiandieniniam žmogui vis sunkiau rasti savo vietą, nes mobilumas ir atviros sienos atveria ir didžiules galimybes, tarp kurių žmogus gali paklysti. Vystantis pramonei taip pat vis sunkiau rasti prasmę darbe. Būtinybė kiekvieną dieną stovėti prie konvejerio ir šimtus kartų sukti tuos pačius tris varžtus arba visą dieną fabrike pjaustyti žuvį atbukina.

Todėl vis daugiau žmonių darbą apibūdina kaip iš esmės varginantį ir mano, kad atsipalaiduoti gali tik laisvalaikiu. Iš kitos pusės, bet kokia vaikams pritaikyta, ugdomoji aplinka yra naudinga ir suteikia nemažai smagių emocijų tiek patiems vaikučiams, tiek jų tėveliams.

Dar svarbu kokie tie atrakcionų parkai ar žaidimų kambariai, ką ten vaikai gali veikti. Prieš apsilankant muziejuje, reikėtų pasidomėti ar ten bus veiklos pritaikytos vaikams, nes vaikui vien vaikščioti ir žiūrinėti nebus labai įdomu ir naudinga. Kaip ir visur svarbiausia neperlenkti lazdos, kad pramogos vaikui netaptų kasdienybe, bet būtų išskirtinis laisvalaikio praleidimas, pvz.

Pats Luiso gyvenimas — tarsi misterija. Vaikystė prabėgo mažame Ispanijos kaimelyje, kuriame viduramžiai tęsėsi iki pat Pirmojo pasaulinio karo.

Nuo kokio amžiaus vaikams tokios pramogos tampa svarbiomis? Viskas priklauso nuo žaidimo kambario ar atrakcionų parko aplinkos, skirtingos vietos būna pritaikytos skirtingo amžiaus vaikams. Taigi prieš einant, reikėtų pasidomėti kokio amžiaus vaikams pramogos yra skirtos. Nuo apaštalų laikų sekmadienio susibūrimas krikščionims išties būdavo broliško dalijimosi su didžiausiais vargšais akimirka.

pažintys seiten im vergleich pažintys kingsville ontario

Čia kalbama apie Pauliaus paakintą rinkliavą neturtingoms Judėjos bendruomenėms. Per Eucharistijos šventimą sekmadienį krikščionio širdis atsiveria Bažnyčios matmenims. Dėmesingiau negu kada nors anksčiau turėtume įsiklausyti į griežtus įspėjimus, kuriuos jis adresuoja Korinto bendruomenei, prasikaltusiai tuo, kad pažemino vargšus per brolišką agapę, kuri lydėjo Viešpaties vakarienę.

Argi neturite savo namų pavalgyti ir išgerti? O gal norite paniekinti Dievo bažnyčią ir sugėdinti nepasiturinčius? Argi jūs nesate šališki, argi netampate kreivais sumetimais besivadovaujantys teisėjai? Apaštalų nurodymai jau pirmaisiais šimtmečiais susilaukė plataus atsako ir tapo galingais Bažnyčios tėvų skelbimo akcentais.

Nepraeik pro šalį, kai jis yra nuogas. Negarbink jo čia, šventykloje, apsirėdęs šilko drabužiais, kad praeitum pro jį lauke, kur jis kenčia dėl šalčio ir nuogumo. Kokia nauda, kad eucharistinis stalas nukrautas aukso taurėmis, jei Jis miršta iš bado? Šiais žodžiais krikščionių bendruomenei veiksmingai primenama jos pareiga padaryti Eucharistiją vieta, kur broliškumas virsta konkrečiu solidarumu, kur paskutinieji virsta pirmaisiais brolių protuose bei širdyse, kur pats Kristus — turtingiems dosniai aukojant vargšams — tam tikra prasme gali laike pratęsti duonos padauginimo stebuklą Eucharistija yra broliškumo įvykis bei kvietimas broliškai gyventi.

Iš sekmadienio Mišių sklinda meilės banga, turinti išplisti visame tikinčiųjų gyvenime, pirmiausia įkvėpdama būdą, kaip praleisti likusį sekmadienio laiką. Jis dairosi aplinkui ieškodamas žmonių, kuriems būtų reikalingas jo konkretus solidarumas. Gali pasitaikyti, kad jo kaimynystėje arba tarp pažįstamų yra ligonių, senelių, vaikų, imigrantų, kurie kaip tik sekmadienį dar skausmingiau jaučia savo vienatvę, vargus ir kančias.

  • Pažintys technologijos
  • Gintaras Beresnevičius.
  • Kaina pažintys bella
  • Bažnyčios žinios. lapkričio 30, Nr. Dokumentai

Žinoma, įsipareigojimo jų labui nevalia apriboti atsitiktinėmis iniciatyvomis sekmadieniais. Tačiau kodėl gi net ir labiau įsipareigojant nesuteikus Viešpaties dienai ryškesnio dalijimosi atspalvio, sutelkiant visą išradingumą, kuriam pajėgi krikščioniškoji meilė? Pasikviesti prie stalo vienišus bei vargstančius žmones, aplankyti ligonius, aprūpinti maistu neturtingas šeimas, skirti keletą valandų savanoriškai tarnybai bei solidarumo iniciatyvoms — visa tai tikrai padėtų paskleisti gyvenime Kristaus meilę, kurios buvo pasisemta prie Eucharistijos stalo.

Taip gyvenant, ne tik sekmadieninė Eucharistija, bet ir visas sekmadienis taps didinga artimo meilės, teisingumo ir taikos mokykla. Prisikėlusiojo buvimas tarp savųjų virsta kvietimu solidarumo veiksmams, karštu troškimu vidujai atsinaujinti, paskata keisti nuodėmės struktūras, į kurias įvelti individai, bendruomenės ir kartais ištisos tautos.

Lk 4, 18— Nuorodos 38 Plg. Vatikano II Susirinkimas. Dogminė konstitucija apie Bažnyčią Lumen gentium, 9. Jonas Paulius II. Apaštališkasis laiškas Vicesimus quintus annus gruodžio 49: AAS 81— Vicesimus quintus annus gruodžio 49: AAS 81— Kontitucija apie šventąją liturgiją Sacrosanctum Concilium, 41; plg. Tikėjimo mokslo kongregacija. Laiškas Katalikų Bažnyčios vyskupams dėl kai kurių Bažnyčios kaip Communio aspektų Communionis notio gegužės 2811 — AAS 85— Sacrosanctum Concilium, Instrukcija dėl Eucharistijos slėpinio kulto Eucharisticum mysterium gegužės 25AAS 59 De orat.

Lumen gentium, 4; Sacrosanctum Concilium, Apaštališkasis laiškas Familiaris consortio lapkričio 2257; AAS 74 ; Šventoji Dievo kulto kongregacija. Vaikų Mišių vadovas lapkričio 1 : AAS 6630 — Šventoji apeigų kongregacija.

Você está bloqueado temporariamente

Eucharisticum mysterium gegužės 25AAS 59— ; Šventoji vyskupų kongregacija. Vyskupų pastoracinės tarnybos vadovas Ecclesiae imago vasario 2286c: Enchiridion Vaticanum, 4, Nr.

Rūgutis yra ten, kur prūsiškieji sąrašai pamini kosminį dievą Svaikstiką, šviesos dievą, taigi kosminio masto dievybę. Teoriškai kiek netikėta, nors kiltų pagunda tokį sąrašo ypatumą laikyti natūraliu — mes čia susiduriame ne su žynių ar kariaunos dievais, o su specifišku žemdirbių panteonu. Vis dėlto antra vieta galbūt ne atsitiktinė.

Kaip pažymi A. GreimasRūgutį, kaip ir J. Lasickio Raugožemėpatį ar M. Pretorijaus Raugupatį, apibūdina ne tik duonos ir alaus rūgštis, kuri, tarkime, nuotakai keliantis į naujus namus persivežama duonos kepale ir alaus statinaitėje, t. Greimas primena ir tai, kad J. Taigi Rūgutis nėra koks specifinis siauros funkcijos dievas, jis globoja rūgšties, tradicijos perteikimą ir išlaikymą.

Ir dar — jis neabejotinai pirmapradis, su juo siejami pirmieji duonos kepimo ar alaus gaminimo ritualai.

  • Siųsti pažinčių patarimai
  • Mano vietoje, Guthix būtų leidęs blogio išperoms Zamorakians laisvai viešpatauti maniškėse žemėse, skleisti prievartą kol galiausiai, kaip vėžys, jie įsiskverbtų taip giliai, jog prireikus juos pašalinti, tektų sunaikinti visą pasaulį.
  • Automobilių pažintys lenktynės
  • Gintaras Beresnevičius. M. Strijkovskio „Kronikos" lietuvių dievų sąrašas. Vartiklis

Tai neprimena Mitros ar Svaistiko lygmens kosminio dievo, bet mes čia matome valstietišką panteoną, kuriam įdomus tik horizontalus Kosmoso lygmuo pridėkime atmosferos dievus, kurie irgi patenka tarp valstietiškų, derlingumą skatinančių dievybių per lietų. Tad Rūgutis jo ryšiai su visais žemdirbiškais dievais irgi yra tikėtini Prakorimo kosminę kūrimo liniją tarsi pratęsia žemdirbišku derlingumo lygmeniu, tai nuolat atsikartojančio proceso dievas, valdantis ir derliaus, vaisingumo, šeimos tradicijos perdavimą.

pažintys sindy lėlės pažinčių svetainė bristlr barzda

Prisimenant marčios rūgšties, raugo auką dievams Pagirniams turime suvokti, kad per rūgštį mes priartėjame prie žalčių, kurie ir tūnodavo po girnomis, o žalčiai — tai jau Žemininko sfera.

Dar kartą sugrįžkime prie J. Lasickio ir jo Rauguzemepati, Raugų Žemėpačio. Tyrinėtojai su šiuo dievu sieja skirtingus dalykus, tačiau kartais, kai jis lyginamas su indoiranėnų Chorsu, išnyra ir jo sauliškoji reikšmė, ugninė prigimtis9 — tokios paralelės, gal specialiame tyrime, atvestų iki pirmapradiškų ir monumentalesnių Rūgučio ištakų.

Strijkovskio dievų sąrašas įgyja tikrai gilesnių reikšmių. O jeigu ieškotume mitinio alaus dievo Rūgučio pirmtako, tai greičiausiai būtų indoarijų dievas Soma.

Jam skirtas gėrimas gamintas iš tam tikrų musmirių, Amanita muscaria, augančių Eurazijos aukštumose ant beržų šaknų, — jų haliucinogeniniu poveikiu tebesinaudoja šamanai. Indams, grybo arealui pasitraukus į šiaurę, o patiems pasilikus pietuose, teko svarstyti, kuo pakeisti somą10 — panašiai baltai sakralinėms apeigoms nuolat vartodavo alų.

Narbuto minimas išplėtotas Ragučio kultas Tačiau jeigu antruoju vardijamas dievas pagal legendinę tradiciją turi šventyklų ir garbintojų12tai tam tikros Rūgučio-Raugų Žemėpačio-Ragučio sąsajos patvirtina bent jau tokios tapatybės galimybę. Rauginimo procesas taip pat atveria naujų prasmių, nes ir soma buvo rauginama. Rigvedos himnuose ji apsčiai minima, realiai vartojama religinėms apeigoms; himnuose, prieš pradedant šlovinti kitus dievus, dažnai kreipiamasi į Somą.

Toliau minimas Žemininkas, Žemės dievas, yra siejamas su žalčiais. Juoda spalva asocijuojasi su žeme. Dievas primena prūsų Patrimpą, kurio garbei, pasak S.

Tikriausiai Žemininkas artimas ir Žemeliukščiui, Žemėpačiui iš vėlesniųjų šaltinių, tad jo mitologinės reikšmės paaiškinimas reikalauja jau ne vien M. Strijkovskio konteksto.

Saradomin | RuneScape Wiki Lietuviškai | Fandom

Suvežus javus į klojimus, buvo keliama bendra puota, kuriai susidėdavo trys ar keturi kaimai sueina į vieną trobą visomis šeimomis, ant šienu apkreikto stalo sudeda kelis kepalus duonos, kampuose sustato keturis ąsočius pažintys patarimai naujus santykius, tada atveda veršį ir telyčią, aviną ir avį, ožį ir ožką, kuilį ir kiaulę, gaidį ir vištą, ir dar kitų gyvulių, tinkamų valgyti, po patiną ir patelę.

Paskui juos užmuša — pirmasis smogia žynys; vėliau meldžiamasi ir mušant gyvulius kartojama maldelė, kuria Žemininkui dėkojama už praėjusiais metais suteiktą sveikatą bei gėrybes, už tai, kad visą mantą apsaugojo nuo ugnies.

Ruošia maistą ir valgo, bet prieš tai būdai turi dievų praleidimas santykius dar kartą sukalba maldelę, plėšo kiekvieno patiekalo po kąsnelį ir mėto ant žemės, skirdamas tuos gabalėlius Žemininkui, vėliau puotaujama, geriama, pučiami ilgi trimitai ir dainuojama — BRMŠ II— Įdomu, kad šioje šventėje, ne taip kaip kitose, kurios švęstos Prūsijoje, apsiribojama invokacijomis Žemininkui, kiti dievai neminimi. Galbūt kitų dievų paminėjimas tiesiog praslydo pro informatoriaus ausis, nes Pergrubrijaus pavasarinėse šventėse iš pradžių buvo kreipiamasi į Pergrubrijų išankstinės pagalbos darbuose ir sveikatos reikaluose, o paskui paeiliui — į visus kitus dievus, minint jų vardus bei aukojant BRMŠ II —, Tačiau galimas daiktas, kad derliaus šventėje išties svarbiausias yra Žemininkas, koncentruojantis ir kitas galias.

Jeigu Žemininkas derliaus šventėje užstoja visą religinį horizontą, gal čia galima įžiūrėti arba henoteizmą, arba įsitikinimą, kad per Žemininką pagerbiami ir visi kiti dievai, todėl jis tampa labai svarbus dievas, kurį žemdirbys suvokia kaip sau svarbiausiąjį.

Galbūt kalendoriuje ir kiti dievai turėjo savo šventes, tarkime, kad ir Krūminė Pradžių Varpų, kuri, galima spėti, globoja pasėlius iki imant formuotis varpoms, o paskui javų globą perima kitas dievas. Gali būti ir taip, kad čia jau vyksta tam tikros politeistinio panteono transformacijos, ir svarbiausia šventė skiriama svarbiausiam žemdirbių dievui? Tai nereiškia, kad kitiems dievams neaukota. Strijkovskis prideda aprašą, kuriems dievams kokios aukos buvo skiriamos, dažnai galima nuspėti ir kuriuo metų laiku ar kokiais gyvenimo laikotarpiais Kelio dievui neabejotinai aukojama keliaujant, karo dievas, matyt, domėn patenka karo metu ar jam gresiant.

Krūminė Pradžių Varpų, regis, tiktų į porą Žemininkui, nors neaišku, kodėl čia nėra Žemynėlės ar Žemynos, kurios paminėjimai vėlesniuose šaltiniuose dažni.

Psichologės Gintarės Jurkevičienės komentaras apie vaikų pramogas: 1. Ar vaikams reikalingos įvairios pramogos ne namuose atrakcionų parkai, žaidimų kambariai, muziejai ir pan.

Vis dėlto atrodo, kad Krūminė globoja javų pasėlius iki varpoms subręstant arba gal pasiekus brandą. Tą gal liudytų ir M. Taigi Krūminė atsakinga ir už pasėlius, ir už jų augimą, ir už varpų formavimąsi.

Ji primintų javų lauko dievybę, kuri etnografijoje pasirodo Kuršio ar Javų bobos pavidalais. Todėl Žemininko ir Krūminės pora nebūtinai turi būti stipri. Žemininko hierarchinis lygis yra kitas.

Jokūbo kelio piligrimams.

O Žemeliukė ar Žemyna čia dar neiškyla. Skurdžią Krūminės mitologiją mėgino pataisyti T. Narbutasprirašęs jai ir jos dukteriai Nijolei labai abejotinai deivei Demetros ir Persefonės mitologinį siužetą, tačiau toks antikinės mitologijos naudojimas neabejotinai nepatikimas Kita vertus, T. Strijkovskis nerašo. Jau greičiau Krūminei tiktų M.

Gimbutienės aptartas Rugių bobos vaidmuo; pastaroji apibūdinama kaip gimstanti ir mirštanti kultivuotų augalų jėga Tačiau tai jau ne tiek dievybė, kiek javų lauko dvasia, paklūstanti Žemininko ir Žemynos hierarchijai. Bet kiti M. Strijkovskio dievai dvasių bei demonų visiškai neprimena. Krūminę, matyt, tektų laikyti tam tikrą javų brandos etapą prižiūrinčią ir globojančia deive, priklausančia Žemininko sferai, nors galimos ir antikinės paralelės. Tarkime, Žemyną laikydami Gajos atitikmeniu, Krūminę neabejotinai susietume su Demetros vaizdiniu.

Lietuvonis, Lituwanis, anot M. Mannhardtas jį rekonstruoja kaip vyriškos giminės lietaus globėją, Regenmann LPG Stanevičiuspastebėjęs atitikmenį latvių kalboje, lygina Lietuvonį su lat. Leetuwains, paukščio vardu, ir labai abejodamas daro prielaidą, kad Lituwanis turėjęs savo vandens paukštį tokiu pačiu vardu, tačiau tokia galimybė abejotina LM I 94— Vis dėlto tradicijos galia m. Lietuvonio minėjimas greta Perkūno liudytų jo atmosferinę reikšmę ir vis dėlto susiformavusią tradiciją skirti jį nuo Perkūno, neištirpdyti tarp kitų dievų dar 17 a.

Arba čia jau cituojama ne liaudies tradicija, o M. Chaurirari — nemaža ginčų sukėlęs lietuvių žirgų ir karo dievas, kuriam aukoti stiprūs, dideli, įvairių spalvų gaidžiai, tikintis, kad ir žirgai tokie veisis. Kai dievą maldaudavo taikos, kad priešai nepultų nes laikė jį ir karo dievu, kaip graikai ir romėnai Marsątai užpečky ant balnų sėdėdami jam meldėsi ir aukojo aukas. Dievo egzistavimas yra visai tikėtinas, tačiau visiškai nesuprantamas jo vardas, neturintis lietuvių kalboje atitikmenų.

Mannhardtas manė, kad tai iškreiptai užrašytas Karorius, t. Stanevičius dėl kalbinių nesusipratimų griežtai atmetė dievavardį, tačiau karo ir žirgų dievą laikė visai tikėtinu LM I Greimas kiek nusivylęs teigia, kad šio lietuvių dievo vardo taip niekam ir nepavyko perskaityti, nors tokiu žirgų ir karo dievu jis neabejoja Taip V. Strijkovskio sistemą, kur žirgas yra ne vien karo ir taikos simbolis, bet ir vaisingumo reikšmuo, o lietuvių pasakų stebuklingas žirgas irgi yra išminties gyvūnas.

Iš žirgų arba buriama, arba jie laikomi šventais pvz. Sutvaras, Sotwaros, buvo visokių galvijų dievas, jam aukodavo prieš ugnį įvairių spalvų romytus gaidžius, nes laikydavo įvairaus plauko galvijų.

Įdomiausia, kad vienas skaitymas kitam neprieštarauja. Jeigu Sutvarą laikysime galvijų globėju, tai neišvengiamai teks jį sieti su Velniu, Velinu, turtų ir būdai turi dievų praleidimas santykius globėju, dar indoeuropietiškosios kilmės dievu, ir prisiminti, kad lietuvių tautosakoje pasaulį kuria pakaitom Dievas ir Velnias, lenktyniaudami, rungtyniaudami, bet vis dėlto jie tai atlieka drauge.

Dėl Lietuvių kalbos skyrybos taisyklių - Valstybinė lietuvių kalbos komisija

Stanevičiuspažodžiui skaitydamas šį dievavardį, atitikmenų, galinčių jį paaiškinti, nerado LM I Tuo metu W. Nė vienai iš šių reikšmių tyrinėtojas nesuteikė persvaros. Tiesa, kartu nurodė, kad Sutvarą jis laiko aukštu Apolono lygmens dievu, ir bent jau ne tvarto ar aptvaro globėju.

Klausimas nėra iki galo aiškus. Dar ir šiuolaikiniuose tyrinėjimuose jis iš dalies apeinamas, pvz. Ivanovo ir V. Toporovo nuomone, Sutvaras yra bandos dievas, o pats vardas Sotwaros, matyt, kildintinas nuo Su-tverti LM III,tačiau autoriai komentarų nesiūlo. Kita vertus, mitologinė ambivalencija kartais pasirodo ir tame pačiame varde. Sutvaras — nebūtinai vien tvarto ar aptvaro, arba pasaulio kūrimo dievas.

Viskas jo asmenyje gali lietis, ir tikriausiai čia vertėtų neieškoti vienareikšmio sprendimo, o žiūrėti, kaip tokio dievo veikla nurodoma šaltinyje. Strijkovskiui jis — galvijų dievas.

Tačiau jeigu už Sutvaro, kaip galvijų dievo, įžiūrime Velnią ar Veliną — jo kosminė, kūrybinė reikšmė vis tiek išnyra. Gal nesuklysime pasakę, kad ankstesnė Sutvaro reikšmė mums kol kas nepažini, o 16 a.

Tai nieko keisto religijų istorijoje — indų Varūna kadaise buvo aukščiausias dangaus ir visų dievų valdovas, teisės suverenas, o jau Rigvedos epochos pabaigoje virto gan nežymia vandenų dievybe. Šeimos ar greičiau šeimynos dievas yra nesunkiai atpažįstamas sodyboje gyvenančių žmonių globėjas.

Mannhardtas jį lygina su latvių Saimes dievs LPG Narbutas — su antikiniais šeimynos globėjais Semones dii.

online dating ką pasakyti po hi im gegentel pažintys berlynas

Jis pažymi, kad tokių Šeimynos dievų būta ganėtinai daug, ir jie globojo ir šeimininkus, ir šeimynykščius, t. Pridursime, kad nėra neįtikėtina, jog čia matome larų, lares, lietuvišką atitikmenį, apie panašius giminės dievus kalba ir J.

O kad lietuviai per visuotines rudens šventes Žemininko garbei švęsdavo visi, nepaisant kilmės, toliau mini ir M. Taigi religinės apeigos sutelkdavo visą šeimyną, tarnai irgi jose dalyvaudavo. Tad šeimyna 16 a. Į kaimo ar kelių kaimų rengiamas iškilmes susirenka šeimynos, o ne jų atstovai ar tiesiog su dievais pasišnekėti panūdę jų nariai, tarkime, šeimos galvos. Upinis dievas, matyt, tipologiškai giminingas J. Lasickio Ežeriniui, tiesiog liudijo, kad upės irgi yra dievų globoje; kaip kad girioje yra Girinis ar Miškinis, taip ir Upėje — jos dievas.

Vandens telkinių sakralumą nurodo ir jų vardai Šventosios upės, Šventežeriai ir pan. Tačiau Šventas ežeras dar nebūtinai turėtų būti Ežerinio prieglobsčiu; jis gali būti šventas pagal tradiciją, dėl sakmių apie laumes, pamėgusias to ežero pakraščius, ir pan. Tačiau kiekvienas ypatingesnis objektas turi savo dieviškąjį globėją — faktas, matyt, skatinęs atsakingai, su pagarba ir maldomis užsiimti tokiose vietose ūkine veikla, žvejyba arba vakarais nesiartinti prie ežero ar šventupės, paliekant ją, tarkime, Laumių reikalams.

Bubilą, Bubilos, medaus ir bičių dievą, garbindavo tupėdami užpečky.