Zizo beda pažintys. Negaila nieko, net kraujo

Jie rašydavo į nelegalią lietuvių spaudą, kurioje kartais ir negatyviai, aštriai pasisakydavo žydų atžvilgiu. Sandlerienė-Gelmanienė ir jos sesuo S.

Bendra taisyklė Dominikos Respublikoje — bufetuose dabar ne pats imi valgyti, o tau įdeda. Didžiuosiuose Dominikos Respublikos viešbučiuose svečiams išdalina ir tokius paketus. Pigesniame gauname tik chirurginę kaukę, brangesniame — dar ir KN Chirurgines įvairiose vietose ten dalina nemokamai. Anapus pagrindinių Dominikos Respublikos lankytinų vietų dar išvis tuščia — prie Enrikiljo ežero, Salinas kopų esame vieninteliai turistai, ant nuostabaus Montana Redonda kalno — vieninteliai tarp iš JAV laikinai grįžusių dominikiečių pvz.

Salinas kopose. Apsidairius į visas puses — nė gyvos dvasios Ant Montana Redonda kalno. Ne, jokių eilių suptis tikrai nebuvo priešingai panašioms vietoms kokiame Balyje m.

Pandemija Panamoje

Per pandemiją tapo tradiciją užmegzti ryšį su šalies, kurią lankome, lietuviais, pasidalinti informacija — mes atvežame žinių, kaip Lietuvoje, jie mums papasakoja, kaip gi prabėgo šie keisti metai lankomoje šalyje. Juk viskas greitai keičiasi, informacijos tiek daug, žiniasklaida nesuspėja visko rašyti… Kaip sužinojome, Dominikos Respublikoje m.

Tuo metu taip buvo didžiojoje dalyje pasaulio, nes buvusios kolonijos kopijavo viską nuo savo metropolijų Europoje laimė, mes tada buvome Pietų Korėjojekuri laikėsi savo politikos be karantino.

Socialinė reklama Dominikos Respublikoje Dabar gi atrodo, Dominikos Respublika tvirtai žengia turizmo atkūrimo kryptimi ir tai čia sekasi geriau, nei bet kurioje kitoje šalyje, kurią lankėme: viena priežasčių, matyt, JAV šalia — šalis, kuri lengvai išleidžia savo piliečius, visus norinčius jau paskiepijo nuo COVID geromis Pfizer ir Moderna vakcinomis, ir žymi dalis kurios pilieičų COVID nebijo.

Tiesa, Dominikos Respublikos žiniasklaida vis tiek rašo prognozę, kad m.

zizo beda pažintys svarstyklės vyras nevedęs

Prie Enrikiljo ežero, kur turistų niekad nebuvo daug, o dabar sutikome nulį Skrydis į Panamą 05 Prabėgę tie laikai, kai skrydžiui reikėjo tik bilieto ir atvykti laiku į oro uostą. Artėjant kelionei į Panamą, reikia padaryti štai ką gera diena darbo : —Pasidaryti antigenų testą ne anksčiau nei 48 val. Paskambinus sako, testą padarys, bet esą antigenų atsakymo reiks laukti 48 val.

Skamba neįtikėtinai, tarsi klaida — bet ką gali žinoti, žiūrime alternatyvų. Alternatyva darytis testą Panamos oro uoste atvykus — Panama tai leidžia, o, jei testas teigiamas, karantinuoja savo sąskaita. Visgi, reikia daryti Dominikos Respublikoje, dėl viso pikto. Skrydis pirmadienio ryte, taigi, savaitgalis. Aiškinamės, kurie punktai dirba, ar reikia registruotis.

Web Sex Sex Skelbimai

Pagrindinio testuotojo registracinė sistema internete neveikia tinkamai, bet, atrodo, eilė gyva. Punktų daug, bet eilės ilgos. Tačiau tiesiog grįždami viešbutin pamatome tuštesnį kitą punktą — kiek brangiau ~37 EURbet nereikia laukti su minia. Pasidarome testus ten. Neigiamas testo rezultatas. Buvo ne taip nurašę mano pavardę — gerai, kad pastebėjome —Paskutinį kartą sutikrinti situaciją Panamoje. Ar neįvedė karantino, neblogėja staiga situacija ir pan.? Reikia priimti galutinį sprendimą skristi arba ne.

Padarau tą internetu, gaunu QR kodą, kurio, tiesa, niekas niekur netikrina. Panamos anketos fragmentas —Rezervuoti skrydį iš Panamos. Tai formalus reikalavimas, kuris buvo visada, bet niekada nebūdavo toks aktualus, nes juk buvo normalu, kad turi skrydį ir atgal, nes, tiesiog, pirkti iš anksto skrydį į abi puses labiau apsimokėjo. O dabar kiekviena papildoma prikimo iš anksto diena prideda rizikos, kad tieisog prarasi pinigus, nes sunku numatyti mėnesį į priekį, kur bus karantinai, COVID banga: tai matai tik kelias dienas į priekį.

Kai jau turime neigiamą antigenų testą, viską sutikrinome ir t. Kad sumažinti galimus nuostolius, jei tektų ką nors atšaukti. Prieš skrydį oro uoste matau senyvų neįgalių amerikiečių vėžimėliuose grupę, kurie skrenda į Niujorką — turbūt, grįžta po atostogų, gal koks neįgalių keliautojų klubas. Didžioji pasaulio dalis, matyt, nustebtų, kad štai tokie žmonės keliauja per pandemiją — bet išsiskiepijusiose, o ir šiaip COVID mažiau bijančiose JAV, tai ne be nuostabu.

Viskas atgimsta, tikimės, atgims ir Lietuvoje bei Europoje. Pandemijos reikalavimų laikymasis priklauso nuo vietos: jei kokioje Brazilijoje žmonės tvarkingai stojasi tik pavietus tą eilę, tai šiame skrydyje stojasi vos lėktuvui palietus žemę, niekas to ir nestabdo.

Pasirodo, testą galėjome darytis ir Panamoje — žmones, kurie skrenda į pačią Panamą ir sako darysią testą ten, praleidžia. Panamos oro uoste laukia ilga eilė prie karantino punkto, kur tikrina testus. Ju liui Greitasis pažintys li, viceministru i Evaldui lgnataviči ui už paauko tą laiką, skaitant šio darbo ra nkr ašti ir svarstant svarbi us medžiagos išdės tymo, išvadų, atskirų ivykių interpretacijos, prieštaringų faktų sukeliam us keblumus.

Au toriu s d ėkingas Lie tu vos centrin io valstybės archyvo bei Lietuvos vi- suome nin ių orga n izacijų archyvo pavadi nimas pakeistas j Lietuvos ypa tin gasis archyvas : LKP dokumentų sky riusNacionalinės M. Mažvydo bibliotekos ra n- krašty no dar buotoj a ms, padėjusiems surasti reikalingą šiai temai dokumentiką, taip pat Čikagoje esančio St. Balzeko Lietuvių kultūros muziejui, jo globėjui Stan - ley Balzek ui, jr. Autoriu s dėkoja JAV Holokaus to memorialinio muziejaus bibliotekai ir arc hyv ui, foto zizo beda pažintys yvui bei jo darbuotojamsl m.

Skovjerg, Peter Black, Rober t M. Ehr enrei ch, Dr. Phil, Sarai B. Green berg ir dauge liui kitų, taip pat centre s zizo beda pažintys gt tt seminarų pranešėjams ir diskusijq dalyviams.

Už nuotr a ukas šiam leidiniui dėkoju Vilniaus Gaono valstybiniam žyd q m uziejui, Lietuvos žyd q bendru omenės pirminink ui dr. Atskira padėka priklau so mano žmonai Birutei, kuriai dėl šio teksto rašy - mo teko žy miai daugiau šei myn i n ės na štos. Neįprasta tyla, nelaksto vaika i, neveikia parduotuvės, namai be langų, užkaltos durysbylojo apie žiaurų uraganą, tikrų tikriausią Katastrofą, kuri ištiko senus Lietuvos gyventoj us žydus.

Dabar, m. Kaip šiais laikais atrodo kelionės, skrydžiai, turizmas, darbas iš užsienio? Šįkart — iš Centrinės Amerikos ir pakeliui į ją m. Pačių šalių ir jų lankytinų vietų aprašais ir toliau dalinsiuos — bet jie atskiruose straipsniuose: Dominikos RespublikaPanama Dirbame bute prie Panamos kanalo vartų Ankstesni koronapandemijos dienoraščiai iš 24 šalių: m.

Provincijo je Jie bu- vo bru taliai išžudyti netoli savo gyvenamųjų vietų visi -jauni ir senimo te- rys ir vaikaigab us jau nim as, visiems įprasti ir pažįstami krautuv inin kai, dantistai, gydytoja i, amatininkai, supirkėjai, advokatai ir vat9ennešia i, skurdžiai ir turtingi, komu nistai ir sionistai, rabinai ir mok ytoja 1. Likę gyvi žyda i kankinosi trijq miestq getuose, pusalkaniai dirbo sunkiaus ius fiZT - nius darbuso išsigelQęję nuo plačių duobių, i kurias bu vo suvers ti jų gen- tainiai, kamuojami matytq košmall.

Nebesimatė ir žydų Lietuvoje.

zizo beda pažintys automobilių dating website

Taigi abiejų talkini n kų svetimiems neigimas temdo ryšius tarp tautų, o neretai ir atsi liepia dv išalia m s Lietu- okupaciniams režimams veiks m as ivertinta s kaip negarbingas, teršiantis vos valstybės santykiams su kitomis šali mis, ne tgi kelia klausimą, ar mū­ vyro autori tetą ir lie tu vio va rdą.

Ab u terminai -ž ydšaudy s ir stribas - ko- suose tikrai formuojasi atvira, dialog ui paka nti demokra tinė visuomenė, ar lektyvinėje sąmonėje užfi ksuot i ka ip aiškiai negatyvūs, abu tipai nemėgs- mes nf sibaidome kritiškq istorijos momentq ana lizės. Žy dšaudys- gana specifinis lietuvių nukaltas te rmina s, apibūdinan­ f Holokaustas vykdy tas Lietuvoje Antrojo pa saulinio karo ir n aci q Vo- l tis ir reišk ianti s asmeni, naciq ok u pacijos metais dalyvavusi šau dant kiet ijos okupacijos metais, kai lietuvių visuomenė a tsidūrė g ili oje krizėje - Lietuvos piliečius žyd us.

Žmon iq n aikinimo poli- Lie tuvą, čia bu vo ryšk us ir rusų etn oso indė l is, apie ju os daug prirašyta - tika Vokietijos nacių buvo atnešta ir pakylėta iki vals tybinės politiko s lyg- teigiamai sovie tiniai s meta is ir neig iama i pa sku tiniuoju dešimtmečiu, p rie men s.

Žydšaudys reiškia žymia i sun- netgi j pateisinimo, Karo ir oku p acijq metu sustiprėję prie š išk umai tarp kesn i at veji, nes jis atsira do patriotiniai s šūkiais ir idėjomis veikusių tarpeideologinių priešininkų, rasinės nevisaver tiškumo ar p irm umo idėjos na- siekė kovo ti su bo lševizmu, laisv inti Lietuvą, tačiau dėl naciq politikos bu- cių okupacijos metu lietuvių nacionaliz mui leid o kel ti lietuvių tautą aukš- vo padarytas karo nusikaltėli u.

Be to, tas terminas išeina už lietuvių etnoso čiau lenkti, rusų, baltarusių ir žydų. Žiūrėjau į filmuotus iškilmių vaizdus, foto reportažus, stebėjau patogiai įsitaisiusius žydų bendruomenės atstovus ir laukiau, kad tuoj zizo beda pažintys ir apie tai papasakos ar bent paminės…. O, juk tų iškilmių proga buvo galima pakabinti ir atminimo lentą, kuri muziejaus lankytojams primintų, jog čia, drąsūs muziejininkai išsaugojo ir išgelbėjo ne zizo beda pažintys istorinį palikimą, meno paveikslus, Lietuvos kultūros, istorijos vertybes, kitą neįkainuojamą nacionalinį turtą, bet rizikuodami savo gyvybėmis gelbėjo išnaikinimui pasmerktuosius žydus, mūsų bendrapiliečius.

Garbingų svečių gretose — Lietuvos žydų bendruomenės atstovai — M. Zingeris ir F. Po šios auditorijos grindimis esančioje patalpoje buvo slepiami iš Kauno geto išsigelbėjusieji žydai.

Atskira padėka prik lauso Vytau to Didžiojo univer siteto Ga rbės daktarui, prof. Alfredui Erichui Sennui, istorikams dr. Rimantui Zizui, dr. Gediminui Ru- džiui, Lietuvos Prezidento patarėjui pro f. Ju liui Šmulkščiui, viceministru i Evaldui lgnataviči ui už paauko tą laiką, skaitant šio darbo ra nkr ašti ir svarstant svarbi us medžiagos išdės tymo, išvadų, atskirų ivykių interpretacijos, prieštaringų faktų sukeliam us keblumus.

Nutylėta tiesa Lietuvoje buvo daug geros valios žmonių, kurie rizikuodami savo ir savo artimųjų gyvybe gelbėjo žydus nuo žūties: juos slėpė, globojo, rūpinosi jų išgyvenimu. Tačiau tik po daugelio metų pradėta plačiau apie juos kalbėti, pasakoti jų istorijas, atskleisti atliktus pasiaukojamus darbus, ryžtą, drąsą, patirtus pavojus, išgyventą riziką, bei jų labai dažnai žiaurius likimus.

  1. Darius Indrišionis Išėję pasivaikščioti po miestą, nesunkiai galime aptikti įvairias socialines reklamas, raginančias tapti kraujo donorais.
  2. 40 metų pažintys 17
  3. Mailius pažintys leela

Lietuvoje turime apie Lietuvos Respublikos piliečių, kurie yra apdovanoti garbingiausiu Pasaulio tautų teisuolių medaliu, tačiau gelbėtojų būta žymiai daugiau. Daugelio vardų iki šiol dar nežinome, kai kurios istorijos pamirštamos, o atskirais atvejais ir patogiai nutylimos. Kai kurie už savo drąsą sumokėjo gyvybe, sulaukė skaudaus likimo, o neretai neteisingai apkaltinti ar tiesiog apšmeižti buvo niekšingai išduoti ir apskųsti pačių išgelbėtųjų. Istorija apie Kauno muziejuje gelbėtus Kauno geto kankinius nėra nauja.

Ji vis pasirodo ir vėl pamirštama nugula, nes matyt nepatogi politikams ir holokausto industrijos prekeiviams. Joną Puziną 2.

zizo beda pažintys pažintys vien korėjiečių realybės šou

Dirbdamas Vytauto Didžiojo Kultūros muziejuje Kaune, priešistorės skyriuje. Puzinas artimai bendravo su Švietimo ministerijos paskirtuoju naujuoju muziejaus konservatoriumi Pranu Baleniūnu. Tas P. Baleniūnas karo metu, kaip rašo A. Mažiulis, su muziejininko prof. Pauliaus Galaunės žinia, gelbėjo ne tik Vytauto Didžiojo kultūros muziejuje paslėptą Lietuvos žydų etnografinio muziejaus turtą bei archyvą, bet tame muziejuje slėpė iš geto pabėgusius žydus.

kraujo donorai, tarpukaris, Utena, gyvybė, medikai - softimus.lt

Būdamas ramaus būdo J. Puzinas globojo šį jauną muziejininką, nuramindavo, suturėdavo ir padėdavo, kai šiam iškildavo koks nesusipratimas su aplinkiniais.

Net tada, kai apie slepiamą turtą sužinoję vokiečiai dėl to vos nesušaudė muziejaus direktorių P. Galaunę ir numizmatikos skyriaus vedėją P. Karaziją, P. Baleniūnas, nepaisant pavojaus, toliau muziejuje slėpė iš Kauno geto bėgančius kalinius.

Muziejaus rūsyje priglaustieji žydai naktimis ant dujinės krosnies ir orkaitėje galėjo išsivirti valgio, kartais pernakvodavo ant poros iš dvarų gautų vilko kojomis užtiesalų, kaip tik tame pačiame kambarėlyje, kur ir pats straipsnio autorius A. To archyvo viršininkas buvo kan. Apie muziejuje P. Baleniūno priglaustus žydus težinojo tik dar du muziejaus sargai ir gal dar 3 labai patikimi tarnautojai.

Pats Zizo beda pažintys apie žydų priglaudimą buvo prasitaręs ir profesoriui J. Kad tai nėra išgalvoti įvykiai parodo ką tik paminėto kanauninko dr. Juozapo Stakausko istorija. Vokiečių okupacijos metais dirbęs Vilniaus valstybinio archyvo direktoriumi, padedamas Vlado Žemaičio bei vienuolės Marijos Mikulskos, pats išgelbėjo 12 žydų iš Vilniaus geto. Knygų archyve ištisus metus jie slėpė mirtinam pavojuje buvusius žmones.

Tarp slepiamųjų buvo Libo, Jaffo ir Jašiunskių šeimos, J. Žirnauskas, Mira Lisauskienė, E. Kantoravičienė ir kiti. Čia išgelbėtas buvo ir Samuelis Bakas, vėliau tapęs žymiu dailininku. Juozapas Stakauskas m. LR Prezidento dekretu apdovanotas Žūstančiųjų gelbėjimo kryžiumi. Dirbdamas archyve kunigas ir istorikas J.

Stakauskas pasitarnavo ir istorijos mokslui, ir mūsų praeities išsaugojimui: gelbėjo vertingiausias archyve buvusias bylas nuo sunaikinimo ar išvežimo į Vokietiją 3.

ŽYDAI LIETUVIAI IR HOLOKAUSTAS Alfonsas Eidintas | PDF

Tad visoje Lietuvoje, kaip matome, buvo daugybė žmonių, pasiruošusių padėti pasmerktiesiems. Muziejininką įskundė patys išgelbėtieji Daug plačiau apie Vytauto Didžiojo Kultūros ir Karo muziejuje slėptus Kauno geto kankinius ir pagrindinį šio gelbėjimo organizatorių Praną Baleniūną aprašė žurnalistas Alvydas Dargis dar metais. Žurnalistą sudomino neįprasta istorija, kurią jis išgirdo iš etnografo, meno istoriko, m. Čiurlionio dailės muziejų, direktoriaus Klemenso Čerbulėno.

Šis, jam besidomint vieno paveikslo dingimo istorija, pasiūlė parašyti kažką labiau svarbaus ir netikėto. Štai tada K. Čerbulėnas ir papasakojo apie muziejuje gelbėtus žydus ir P. Baleniūną, kurio lemtis buvo ypač žiauri.

Čerbulėnui nedavė ramybės mintis, kad mūsų baimė gali nepelnytai nugramzdinti užmarštin gerą žmogų, puikų specialistą ir didelį muziejaus ir Lietuvos patriotą, jų metų sukilėlį, kuris kaip sugebėdamas karo metais gelbėjo muziejaus turtus, žudomus bendrapiliečius ir pačius muziejininkus nuo bado šmėklos. Anot K. Čerbulėno, tai kažkokia slogi, tamsi istorija, apie kurią vengiama užsiminti.

Beleniūno bendradarbiai, saugumo sumetimais sunaikino net jo mokslinių darbų ataskaitų titulinius lapus, ant kurių buvo užrašyta muziejaus konservatoriaus pavardė, o jo artimieji, pakeitę pavardes, ilgai zizo beda pažintys, bijodami sovietinių saugumiečių persekiojimų. Paties muziejininko P. Įskundė jį tie, kuriuos P. Baleniūnas, rizikuodamas savo ir šeimos gyvybėmis slėpė prie savo namo įrengtame rūsyje. Susidorota ir su jo talkininkais.

Mes muziejuje dirbusieji tą istoriją girdėjome puse lūpų, žinojome, kad vyko muziejinių vertybių gelbėjimas, bet apie gelbėtus karo metu žydus jau niekas neprisiminė ir nekalbėjo, matyt, nesaugu dar buvo. Žurnalisto tyrimas užtruko 17 metų Žurnalistui A. Dargiui tikrąją Kauno geto kankinių gelbėjimo istoriją ir paties Baleniūno likimo tragizmą atskleisti užtruko net 17 metų. Per tą ilgą laiką jis ieškojo faktų, dokumentų, gyvų liudytojų, rinko medžiagą po trupinėlį, nesustojo net po m.

Maskvos pučo, gavęs perspėjimą nuo ryškiu slavišku akcentu kalbančio žmogaus, patarusio nesidomėti nei Baleniūno likimu, nei jo byla. Čia pasinaudosime šiuo žurnalisto tyrimu ir kai ką papildysime.

Biblijos teminė rodyklė

Keista tik tiek, kad per 30 Nepriklausomybės metų neatsirado nei vieno doro istoriko, kuris kiek atidžiau pažvelgtų į šią istoriją ir ją pristatytų pasaulio visuomenei.

Laimei, atsirado vienas doras, sąžiningas žurnalistas, kuris nepaisant grasinimų neleido šiai istorijai likti užmirštai, taip pat vienas atkaklus ieškotojas- archeologas, suradęs giliai slėptą Baleniūno bylą, užkištą toliau nuo tyrėjų akių. Ji gan žymiai papildė ir A. Dargio žurnalistinį tyrimą. Ir taip pamažėle metų metais stumiantis į priekį žurnalistui pavyko surasti ir pakalbinti daug su Baleniūnu dirbusių ir bendravusių žmonių, rasta ir gyvų liudininkų ir istoriją paliudijančių dokumentų, faktų.

Tiesa, ne visi norėjo kalbėti ir atskleisti žinotą tiesą, nes dar bijojo sovietų ir KGB. Tačiau savo liudijimais apie Baleniūną, kaip pagrindinį Kauno geto kankinių gelbėtoją pasidalino daugelis.

Tarp jų jau minėti muziejaus direktoriai: K. Zizo beda pažintys, P. Galaunė ir visa eilė su juo dirbusių bendradarbių, skulptorių, menininkų, žinomų Kauno inteligentų. Žurnalistui muziejaus senienų konservatorių prisiminė Dominykas Urbas, archeologė Rimutė Rymantienė, skulptorius Robertas Antinis, dailininkė Veronika Šleivytė, darbuotojas J. Devynduonis, pagaliau, per didžiausius vargus surastas paties Baleniūno sūnus. Visi kaip vienas P. Baleniūną atsiminė kaip puikų, drąsų ir labai geros širdies žmogų, per ką dažnai ir nukentėdavusį.

Nuo m. Remiantis pirminiais rankraštiniais ir spausdintais šaltiniais Lietuvos Metrika, Kauno pavieto teismų knygos ir kt. Ji atskleidžiama per dvaro, miestelio, valdos laikytojus aptariami jų ryšiai su valda, skelbiami sąrašai ir per bažnyčios istoriją. Taip pat aptariama valdos teritorinės administracinė priklausomybės kaita.

Visi, su retomis išimtimis, pasakojo apie gelbėtus ir muziejuje slėptus Kauno geto žydus, o taip pat istorijas, kaip pasilikęs vienas muziejaus patalpose, pasiėmęs seną šautuvą iš muziejaus ekspozicijos karo metu saugojo muziejų nuo plėšikų. Su tuo senoviniu šautuvu ir išbėgęs į m. Daug kas jį tuo metu matė bėgiojantį su tuo neveikiančiu muziejaus šautuvu, bet to ir užteko, kaip įrodymo paliudijant, kad metais šaudė į nugaras sovietų kariams. Jei ne P. Baleniūnas, daugelis būtume mirę badu, sakė muziejaus bendradarbiai, nes važiuodamas į Pakaunės miškus muziejaus kūrenimui malkų, parveždavo slapta ir maisto, kurį išdalindavo tarp bendradarbių.

Su šiuo žmogumi nutikdavo įvairiausių istorijų, jo buvo pilna Kaune ir aplinkui muziejų. Kauno vėliavininkas Vienu metu m. Baleniūnas buvo tapęs tikruoju Kauno vėliavininku. Tačiau jau m. Kai naciai Karo muziejuje nuplešė Trispalvę, o muziejuje dirbęs generolas St.

Raštikis iš nacių valdžios išsiprašė leist iškelt nors istorinę Vytautinę su Vyčiu —šią garbingą misiją vėl teko atlikti muziejaus konservatoriui Baleniūnui. Šį kartą Vytautinė iškabėjo iki vėl sugrįžo rusai.

Tai akcijai vadovauti buvo paskirtas mjr. Nusitaikyta į daugelį karo muziejaus eksponatų, skulptūrų, istorinių paminklų, varpų. Muziejaus vadovybė, kiek įmanoma priešinosi, derėjosi. Grėsmė kilo Laisvės statulai ir Zizo beda pažintys varpui. Tačiau, dėl šių išsiderėjus, vokiečiai vis tiek iš Karo muziejaus paėmė šiuos eksponatus: Petro Rimšos — Vargo mokyklą, Napoleono patranką originalas, Prancūzų kariuomenės dovana Lietuvos kariuomeneipoeto Dagilio biustą, Riterio skulptūrą iš karo muziejaus bokšto, Lietuvos karo aviacijos prizus, didelę žalvarinę lentą iš karo aviacijos skyriaus ir kt.

Padedant Baleniūnui skulptorius P. Vėliau jau Nepriklausomybės laikais išsaugotos formos leido atgaminti pačią sunaikintą skulptūrą ir vėl atstatyti Karo muziejaus sodelyje. Mes muziejininkai pasirūpinome, kad tam įvykiui įamžinti būtų išleistas Lietuvos pašto ženklas idėja priklauso šio straipsnio autorei.

ŽYDAI LIETUVIAI IR HOLOKAUSTAS Alfonsas Eidintas 2002

Pradžioje kasė vienas, paskiau padėdavo draugas, vardu Viktoras greičiausiai — kompozitorius Kuprevičius — Vytauto Didžiojo kultūros muziejaus sekretorius. Prie jų dažnai prisidėdavo Dievainis Galaunė, to paties muziejaus direktoriaus sūnus, kuris ateidavo apsirengęs vokiška uniforma. Savo vaikams Baleniūnas pasakojo, kad Dievainis dirba vertėju nacių komendantūroje ar Gestape, nes labai gerai moka kalbėti vokiškai.

Pats Baleniūnas su šeima gyveno skurdžiame namelyje Žaliakalnyje. Karo metu į Brazilką užklysdavo rusų belaisviai, prašydami duonos, Eigulių taku iš Vilijampolės geto užkopdavo žydai, kurie savo daiktus mainydavo į maistą: duoną, bulves, vaistus.

Bet muziejininko vaikai pradėjo pastebėti, kad atklydę žydai lieka nakvoti. Jie pradžioje nesupratę kur. Vėliau jiems buvo parodyta ir paaiškinta neišduoti niekam slėptuvės.

Baleniūnas slėptuvę buvo įrengęs stipriai užmaskuotą ir saugiai.