Trečiasis pagrindas prasmė pažintys

Bedugnė tarp būties ir būtybės buvo peršokta neparodant, nei kas šis šuolis yra, nei kokiu veiksmu jis įvyksta Ši neatsakė į skambučius bei į atsakyti į LRT. Nors mokslininkai ir diskutuoja dėl šiuose procesuose empiriškai įžiūrėti įmanomo sumanytumo ar tikslingumo laipsnio, jie de facto buvo palankūs gyvybei atsirasti bei suklestėti. Filosofija kaip žmogiškojo būvio apraiška neturi laikinės pradžios, o tik esminę kilmę, kaip jos neturi nei kalba, nei visa eilė kitų kultūrinės kūrybos sričių.

Intuicija ir patirtis padės nesuklysti patariant kitiems. Šiandien plušėsite be didelio ūpo. Vargu ar pavyks gauti planuotų pinigų, sudaryti pelningą sutartį. Neperženkite ribų, siekdami uždrausto vaisiaus. Nuotaiką praskaidrinti gali meilės laiškas, gerbėjai, paskirtas pasimatymas. Ji apima prekybinius, finansinius, kapitalo ir investicijų, darbo išteklių, mokslo ir technikos ryšius, kurie sieja skirtingo ekonominės plėtros lygio valstybės ir regionus, vienaip ar kitaip veikia jų ūkio struktūrą ir plėtotę.

O valstybės jungiasi integruojasi į įvairius ekonominius susivienijimus ieškodamos naudos ir spartesnės plėtotės būdų. Geografija Konspektai 5,26 kB. Maisto pramonė Žemės ūkis ir žemės ūkio produkcijos perdirbimas visuomet buvo ir bus svarbiausia šalies ūkio sistemos dalis.

Čia dirba daugiau negu tūkst. Maisto pramonės gaminių gamyba bei įmonių išdėstymas labai priklauso nuo žemės ūkio žaliavos ypatumų — sezoniškumo, transportabilumo, taip pat nuo žaliavų, energijos, transporto sąnaudų bei rinkos… Maisto pramonės gaminių gamyba, kuriai reikia daug žaliavų, o pagamintos produkcijos gaunasi mažai sviesto, sūrių, cukraus, konservų, spirito gamybaišdėstoma žaliavų rajonuose. Tų gaminių, kurių žaliavų sąnaudos ir produkcijos išeiga yra beveik tolygios pieno, makaronų, konditerijos gaminių gamybagamyba išdėstoma tiek žaliavų, tiek vartojimo rajonuose.

Maisto gaminių, kur iš nedidelio kiekio žaliavos gaminama didelės apimties produkcija alaus, nealkoholinių gėrimų, duonos, pyrago gaminių gamybaišdėstoma vartojimo rajonuose. Svetainės trečiasis pagrindas prasmė pažintys Valstybių integraciniai procesai. Čia pažinsite grafinį dizainą teoriškai ir praktiškai, įvaldysite tam skirtas programas. Prisiminiau slaptažodį. Moksleiviams rūpi aplinka, kurioje jie gyvena.

Kaip išmokyti mokinius įsivertinti savo stipriąsias ir silpnąsias puses? Teritoriškumas — svarbiausia savybė.

liūto vyrų pažintys patarimai pažintys paprašykite jos iš

Nelabai įtikinamai ragino Radovan Karadžič ir kiti serbų ekstremistai, kad jie Azijos pažinčių svetainės Garliava Lietuva krikščionybę nuo islamo. Patys svarbiausi kruvini konfliktai kils palei sienas tarp šių kultūrų. Seimui siūloma pakeisti Civilinio kodekso nuostatas, kuriomis siekiama supaprastinti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo ir paskyrimo tvarką, iki trejų metų sutrumpinti Azijos pažinčių svetainės Garliava Lietuva kadenciją.

Iš vandenyno, kur slėgimas aukštesnis, musonas pučia į sausumą.

Ar internetinės pažintys jau neištikimybė? - Kai įsimaišo trečias - Forumas

Į Baikalą įteka daugiau kaip upių ir nedidelių upelių, o išteka iš jo tik viena Angara. Kamčiatkoje yra vienas didžiųjų Žemės rutulio vulkanų — Kliučio sopka m. Savo veikalu ,Politeia" Platonas mėgino šią filosofinę būseną išplėsti net į visuomenę: valstybės valdysena turėjusi būti irgi iš filosofijos kilusi ir šiosios apspręsta.

Filosofija kaip žmogiškoji būsena teikianti atramos ne tik asmeniui, bet ir visuomenei; ji apimanti abu šiuos žmogiškojo būvio polius. Užtat ir valstybinė būsena turinti būti filosofinė.

Čia slypi priežastis, kodėl graikų filosofai būdavo paprastai laikomi revoliucininkais ir nuolatos tremiami iš savo gimtinių. Sokrato nuteisimas mirti irgi buvo pagrįstas šia pažiūra. Ir Sokratas turėjo mirti todėl, kad trečiasis pagrindas prasmė pažintys, o ne tik tikėjo bei mokė kitaip, negu buvo įprasta Atėnų piliečiams. Tolimesni Vakarų mąstymo istorijos šimtmečiai parodė, kad teisus buvo Simijas, abejodamas filosofavimo ir buvimo tapatybe, o ne Sokratas, šią tapatybę laikydamas akivaizdybe.

Ne iš filosofijos kyla dorybės, reikalingos tiek asmens, tiek visuomenės tobulumui, bet iš sekimo Kristumi arba iš gyvenimo Kristuje. Kitaip sakant, viso to, ko senovinis žmogus laukė iš filosofijos ir ką ši jam daugiau ar mažiau iš tikro teikė, krikščionis laukia iš tikėjimo Dievažmogiu.

Mes vis dar nesame pakankamai įsisąmoninę, kad Krikščionybė nepakenčia šalia savęs jokio varžovo ir kad todėl ji visiems amžiams sunaikino filosofiją kaip gyvenimo lytį, kaip būseną ir elgseną, kaip žmogaus atramą ir kelrodį, paversdama ją gryna teorija, nebepersunkiančia žmogiškosios būtybės, kadangi šiosios keitėjas dabar yra Kristus, kuriuo reikia apsivilkti kiekvienam krikščioniui: viršinį filosofo apsiaustą Krikščionybė pakeitė vidiniu Kristaus apvalkalu plg. Rom 13, Pr 2, 9 ; priešingybę, kurią senovėje taip stipriai pabrėžė Tatjanas Sirietis Rytuose ir Tertulianas Vakaruose ir kurią mūsų laikais iš naujo kelia S.

Esama didesnių dalykų negu filosofija. Nes šią akimirką buvo atverta bedugnė tarp filosofiškai bendrinės ir religiškai asmeninės tiesos, ir ši bedugnė liko neužgrįsta, nes jos negalima užgrįsti.

Byla / - eTeismai

Asmuo kaip tiesa ir idėja kaip tiesa yra du priešingi dalykai. Užtat graikai Krikščionybę, kuri rėmėsi Kristaus asmeniu kaip tiesa, ir laikė kvailybe plg.

Sokratas ir Kristus ne tik kad nėra panašūs, kaip dažnai neapdairiai teigiama, bet juodu tiesiog išskiria vienas kitu. Ju k nėra nieko priešingesnio, kaip Sokrato ir Kristaus mirtis: priešpriešiais Sokrato ramybei bei skaidrai merdėjimo metą stovi Kristaus liūdesys, baimė ir skundas. Stabmeldiškieji Krikščionybės kritikai pvz.

susipažinkite su 2 pažinčių svetainė pažintys liverpool renginiai

Kristus buvęs labiau panašus į Eueną negu į Sokratą. Be abejo, šis stabmeldžių kritikų priekaištas krikščionims buvo labai skaudus, tačiau jis atvėrė jiems akis parodydamas, kad Krikščionybė anaiptol nėra filosofinės būsenos pratęsimas, bet jos paneigimas. Žmogiškosios prigimties sankrėtis mirties metą išeina aikštėn ne Sokrato, bet kaip tik Kristaus mirtyje. Jokia filosofija čia negelbsti ir nepaverčia mirties skaistaus veido jaunuoliu, kuris ramiai nusvarina žibintą, kaip kad graikai vaizduodavosi mirtį.

Tik vieną vienintelį kartą krikščioniškojoje Vakarų dvasios istorijoje vienas mąstytojas dar mėgino atgaivinti filosofiją kaip būseną ir į ją atremti nykstantį savo būvį. Tai buvo M. Boecijus —Romos konsulas ir magistras, ostgotų karaliaus Teodoriko apkaltintas valstybės išdavimu ir nužudytas. Tai reiškia: filosofija netektų prasmės ir nepateisintų savo buvimo, jei nesusidorotų su žmogiškojo būvio sunkenybėmis.

Todėl jis ir vadina filosofiją visų dorybių maitintoja, didžiausia pavargusiųjų širdžių paguoda, vedėja į tikrąją šviesą ir tikrąją laimę. Be abejo, mes niekad nesužinosime, ar filosofija Boecijų mirties valandą iš tikrųjų paguodė bei sustiprino, kaip Sokrato atveju.

Viena tačiau yra tikra: Boecijus yra buvęs paskutinysis Vakarų mąstytojas, mėginęs grąžinti filosofijai būsenos reikšmę — ir tai jau krikščioniškajame istorijos tarpsnyje.

Geju seksas mažeikiai tavomeile - girl klaipėda sex

Užtat filosofijos istorikai ir stebisi, kaip Boecijus, būdamas krikščionis,— šiandien neabejojama, kad jis buvęs krikščionis ir net parašęs keletą teologinių veikalų,— galėjo paguodos ieškoti filosofijoje, o ,ne Dievo malonėje ir Išganytojo darbe"5I.

Ja u vien ši nuostaba yra aiškus nurodymas į tai, kad filosofijos vaidmuo, kurį ji buvo turėjusi senovėje, yra Trečiasis pagrindas prasmė pažintys liovęsis ir kad todėl kiekvienas, kuris mėgina šį vaidmenį atgaivinti, kelia nepasitikėjimą.

Kadaise Sokratas klausė: argi Euenas nėra filosofas, kad mirties akivaizdoje nenori remtis filosofine būsena? Šiandien mes klausiame: argi Boecijus nėra krikščionis, kad mirties akivaizdoje nori remtis filosofine būsena? Euenas kaip filosofas privalėjo teikti savam būviui filosofinę lytį. Boecijus kaip krikščionis neprivalėjo to daryti, nenorėdamas atkristi stabmeldybėn. Ne padori filosofija kildina padorią būseną, kaip manė Sokratas, bet iš jau esančios padorios būsenos kyla ir padori filosofija.

Ši ištara girdėti visose pastarųjų amžių sampratose, apibūdinančiose filosofijos santyki su žmogiškuoju būviu — vis tiek ar tai būtų Kanto reikalavimas filosofuoti, atsirėmus į dorovę bei religiją, ar Schelerio pažiūra į filosofiją kaip išganymo Heil kelią, ar Jasperso lūkestis atsakymo, teikiančio žmogui ramstį ir išvystančio jo savimonės galimybes.

Visur čia filosofija pašoksta į jos pačios trokštamą aukštį, tik pasispyrusi į kažką kita, kas nebėra ji pati: niekur čia filosofija nėra pradmė. Gal tik marksistinė filosofija mėgina šiandien kurti žmogui jo būseną bei elgseną, tuo kaip tik ir sukildama prieš visą ligšiolinį krikščioniškųjų Vakarų filosofavimą.

Ypatingą svorį jos abejotinumas įgyja, netekus jai būsenos pobūdžio, kadangi šiuo atveju ji nebegrindžia žmogiškojo būvio apskritai, mažų mažiausiai krikščioniškojo būvio, vadinasi, būvio, kuriuo yra būdingas visas dviejų tūkstančių metų Vakarų gyvenimo tarpsnis.

Kam tos įvairios filosofinės sistemos, srovės, linkmės, mokyklos? Susimąstymas gi, kaip minėta, visados yra pastanga abejotinumą pergalėti ir iš naujo save pagrįsti. Kokiu betgi keliu ši pergalė filosofijos atžvilgiu gali būti siekiama ir pasiekta? Šiam tikslui siūlosi dvi viena kitai priešingos elgsenos: 1 nusigrįžti nuo filosofijos, ją arba visiškai paneigiant kaip istorijos pralenktą dalyką, arba sklaidant grynai istoriškai kaip ir kiekvieną kitą kultūros reiškinį; 2 atsigrįžti į filosofiją, ją pačią prabildant ir tuo būdu filosofavimą renkantis sklaidos objektu.

Ar internetinės pažintys jau neištikimybė?

Abu keliai yra mūsų metui būdingi, todėl abu prašosi paaiškinami, kad įžvelgtume, kokią reikšmę filosofijos abejotinumas turi jos pačios savimonei. Nusigrįžimas nuo filosofijos Nusigrįžimas nuo filosofijos prasideda jos kaip praeinančio istorinio dalyko samprata: filosofija turinti savo pradžią ir savo pabaigą. Tai visu ryškumu yra nusakęs A. Pasak Comte'o, dvasinė žmonijos istorija pereinanti tris tarpsnius, kurie pakeičia vienas kitą, perimdami ir vienas kito pažinimo uždavinius ir tuo būdu vienas kitą atstodami.

Pirmasis tarpsnis esąs mitologinis. Jo metu žmogus ieškąs pasaulio bei jo vyksmo pagrindo aukštesnėse, anapus mūsų tikrovės buvojančiose galybėse dievai arba vienoje asmeninėje galybėje Dievas.

Antrasis tarpsnis esąs metafizinis. Šiuo metu žmogus mėginąs aiškinti pasaulį bendruoju jo pagrindu, vadinamu įvairiais vardais: esme, prigimtimi, substancija, idėja, entelechija, dvasia, vadinasi, atsietinėmis sąvokomis arba viena kuria tokia sąvoka. Trečiasis tarpsnis esąs pozityvinis. Jo metu žmogus suvokiąs pasaulį kaip tai, kas prieinama betarpiškai ir kas veikia dėsningai, vadinasi, kas pasiekiama patirtimi arba bandymu. Šių tarpsnių pažinimo lytys esančios: pirmojo tarpsnio — teologija, antrojo tarpsnio — filosofija ir trečiojo tarpsnio — mokslas, pirmoje eilėje gamtamokslis.

Pažinčių laikai Joniškis Lietuva

Kadangi šios pažinimo lytys, pasak Comte'o, esančios kartu ir pažinimo išsivystymo laipsniai, tai kiekviena iš jų savaime esti laiko eigoje pakeičiama tolimesniąja: teologija pakeičiama filosofija ir filosofija — mokslu.

Comte'o pažiūra, jau XIX šimtmečio pradžioje yra atsivėręs trečiasis tarpsnis, vykdąs filosofijos pakeitimą mokslu. Filosofija esanti atgyvenusi savo amžių ir toliau teturinti prasmę tik kaip priemonė žmogaus protui lavinti. Dalykinių pažinčių ji teikti nebegalinti: šį uždavinį dabar iš jos perimąs mokslas.

Iš tikro anuo metu pradedą klestėti gamtos mokslai ir nepaprastai smunkanti filosofija po Hegelio mirties darė įspūdį, kad ir pati Comte'o teorija esanti ne filosofija, o patirtiniais duomenimis pagrįstas mokslas, žiūrįs į filosofiją kaip į kiekvieną kitą istorinį reiškinį, atsekdamas jo atsiradimą, jo klestėjimą ir galop jo nykimą.

Comte'as neneigė, kad filosofija atgyvenos pavidalu dar galinti buvoti gana ilgai, kaip, sakysime, astrologija buvoja šalia astronomijos ar antroposofija šalia antropologijos. Tačiau toksai filosofijos buvojimas nebesąs mūsojo tarpsnio pažinimo lytis: pozityvinis istorijos metas pažįstąs nebe filosofiškai, o moksliškai; visa tad, kas nėra moksliškai pažįstama bei išreiškiama, patenką į išmonės plotmę, atsidūrusią žmogaus būvio pakraštyje.

Kaip Krikščionybė paneigė filosofiją žmogiškosios būsenos prasme, taip dabar pozityvizmas neigiąs filosofiją žmogiškosios pažinsenos prasme.

Kaip Krikščionybė paskelbė, esą žmogaus būvis yra grindžiamas tikėjimu, taip pozityvizmas dabar skelbiąs, kad šisai būvis yra grindžiamas tyrimu. Ir vienur, ir kitur filosofija pasidariusi atlaiką, pralenkta istorinės pažangos. Tai vėliau labai ryžtingai nusakė Fr. Visa kita yra perimama pozityvinio gamtos ir istorijos mokslo" Comte'o teorijos nenugali M.

Tai teisinga. Tačiau tai anaiptol nepaneigia Comte'o pažiūros, kad Schelerio minimas dvasios skleidimosi vyksmas galįs sudaryti ir pažinimo pažangos tarpsnius, vadinasi, būti, istoriškai žiūrint, nevienodos vertės bei reikšmės pasauliui suvokti. Kodėl tad tokiu atveju šie tarpsniai negalėtų pakeisti vienas kito? Štai kodėl mūsų dienomis ir klausiama T. Adorno, R.

Heiss, E. Topitschar nepaprastai išsivysčiusių ir tebeišsivystančių mokslų akivaizdoje filosofija turinti dar kokį nors savam buvimui pateisinimą. Boecijaus regėjime laikiusi trečiasis pagrindas prasmė pažintys rankoje knygą, kitoje — skeptrą, vadinasi, buvusi mokytoja ir valdovė, filosofija mūsų dienomis paneigianti šią savimonę ir virstanti tarnautoja.

Užtat ir H. Comte'o teorija gali būti nugalėta tik nauja pačios filosofijos savimone.

Kas tad belieka veikti, jeigu filosofija savo duoklę žinijos pažangai jau yra atidavusi? Neigiamu atžvilgiu tai reiškia atsisakyti visų tų klausimų, kuriuos filosofija anksčiau buvo kėlusi dalykiškai, nes visi šie klausimai — vis tiek kokios filosofinės srovės jie būtų buvę kelti — esą nemoksliški todėl, kad esą beprasmiai; o beprasmiai jie esą todėl, kad jų ištaros ir sprendimai neturį dalykinio turinio, vadinasi, negalį būti patikrinti nei kasdieniniu patyrimu, nei moksliniu tyrimu.

Šitaip R. Visos metafizinės problemos esančios tokios rūšies, kadangi apie jas visas negalima kalbėti mokslinio patikrinimo būdu. Užtat pozityvizmas ir tariasi galįs peržengti filosofiją kaip nebereikalingą.

Wittgensteino,— viską tik tvirtina, o neaiškina ir nedaro išvadų. Bet kadangi viskas guli prieš mūsų akis atvira, tai nėra nė ko aiškinti, nes tai.

Asociatyvi Pixabay nuotr. Atsisiųsti 1 nuotr. Vasaros akcentai. Susitikimai, pokalbiai su draugais, pažįstamais kažkiek padės jums susivokti savyje ir situacijoje.

Ja u vien kalbiškai žiūrint, filosofija negalinti suvokti daiktų esmės, nes nepajėgianti šios esmės nusakyti: jos vartojami žodžiai anaiptol neturį tos prasmės, kurią jie turį kasdieninės kalbos sąrangoje.

Užtat L. Pozityvizmas sąmoningai pasilieka mūsų būvio paviršiuje ir tuo būdu nutraukia filosofinę pastangą, buvusią Vakaruose gyvą jau nuo pat Sokrato, būtent žvelgti į būtį bent pro pinučių tvorą. Pozityvizmas regi tiktai tvorą. Tačiau neregėti problemų kalbos sąrangoje ar kasdienos būklėje dar anaiptol nereiškia įrodyti, kad jų iš viso nesama.

Ja u grynai logiškai svarstant, neregėti ir nebūti anaiptol nėra tas pat. O jeigu vis dėlto šie du tokie skirtingi dalykai — vienas grynai subjektyvus, kitas grynai objektyvus — esti tapatinami, tai šis tapatinimas gali kilti tik iš tam tikros metafizikos: filosofijos neigimas yra aiški filosofija.

„Vieni iš mūsų“. Ramūnas Mizgiris: „Vos nepaskendęs jūroje pradėjau ieškoti gyvenimo prasmės“

Nes niekas negali neigti filosofijos nefilosofuodamas, kaip niekas negali neigti proto, jo neturėdamas. Šia prasme K. Ją galima tik padaryti sąmoningą ar nesąmoningą, gerą ar blogą, surizgusią ar aiškią. Kas atmeta filosofiją, pats filosofuoja, nors ir nežinotų tai darąs" fi2.

Klaidas Šiuipys: Kaip prekiauti per Amazon. Klaidos ir tikroji kaina - Pagal Jurgį

Užtat neigiamą nusistatymą filosofijos atžvilgiu reikia laikyti nevaisingu ta prasme, kad jis arba vieną filosofiją pakeičia kita, neįstengdamas peržengti filosofavimo kaip tokio, arba mėgina neregėti problemų, nepajėgdamas pašalinti jų pačių.

Kad tai, kas paslėpta, daugelio nedomina, yra tikra. Tačiau nesidomėjimas yra grynai subjektyvus nusistatymas, apreiškiąs greičiau filosofuojančiojo tingumą negu filosofijos nereikalingumą. Teigiamu atžvilgiu nusigrįžimas nuo filosofijos reiškiasi atsigrįžimu į jos istoriją: čia dalykiniai klausimai savo esme esti pastumiami į šalį, o imamasi jų sklaidos tik laiko tėkmėje.

Tai ypač jausti dabartinėje akademinėje filosofijoje. Vokietijos universitetuose, pavyzdžiui, retai pasitaiko dalykinių arba tematinių paskaitų, o jeigu kuris nors filosofinis kursas ir yra pavadinamas dalykiškai, tai jo turinys dažniausiai esti tik istorinė ano dalyko apžvalga.

FILOSOFIJOS KILMĖ IR PRASMĖ

Tokio nusistatymo pagrinde glūdi įsitikinimas, nors ir ne visados aiškiai ištariamas, esą filosofavimas galįs laikytis ir moksline svetimų pažiūrų sklaida. Nes filosofijos istorija, kaip ir istorija apskritai, daiktų tiesos atžvilgiu laikosi abuojai. Šią seną pažiūrą gražiai yra mūsų laikais nusakęs E.

Be abejo, Husserlis filosofijos istorijos anaiptol neneigia. Įtampus posūkis filosofijos istorijon visados reiškia filosofavimo nuosmukį. Be abejo, kaip vėliau matysime, filosofijos trukmė laiko eigoje sudaro sudedamąjį filosofavimo pradą, vadinasi, yra esminis jo sandas, kadangi ši trukmė visados yra dabartinė: yra praėjęs Hipokratas, bet nėra praėjęs Platonas.

Užtat mes negalime filosofuoti, neregėdami filosofijos trukmės dabartyje ir su ja nesigalynėdami.

pažintys žemės istorijoje darbalapį pažintys ūkininkavimas svetainė komercinė

Tačiau filosofijos istorija mokslo prasme kaip tik ir sunaikina šią filosofinės trukmės dabartį. Istorija — vis tiek kokia ji būtų — svarsto savą objektą visados kaip praėjusįjį. Filosofijos istorikas, aprašinėdamas net ir dabarties filosofiją, žiūri į ją praeities akimis ir todėl nesiima galynėtis su jos keliamais klausimais iš esmės. Teks galynėjimasis istorijai yra svetimas. Ieškoti tik rašto darbų pavadinimuose Ieškoti rašto darbų pavadinimuose ir aprašymuose Katalikų tikyba Religija ir kultūra religijos ir kultūros santykis; kultūra ir etika; tikėjimas ir kultūra; Katalikų Bažnyčia ir kultūros pažanga; žmogaus pilnutinės kultūros ugdymas; kultūra ir dvasinis jaunimo atgimimas.

Krikščioniška pažinčių svetainė Susitikimai.lt

Daugiausia klausimų situaciją stebintiesiems kelia į aukštus kultūros įstaigų postus patenkantys, tačiau iki šiol kultūriniame Klaipėdos pasaulyje reikšminga veikla nepasižymėję asmenys, labiau žinomi tik dėl to, jog turi sąsajų su uostamiesčio mero Vytauto Grubliausko aplinka.

Savivaldybės opozicija pirštu beda į V. Grubliauską ir jo sutuoktinę, tačiau meras priekaištus atmeta, situaciją jau prašoma aiškintis Specialiųjų tyrimų tarnybos STT.

Šie metai Klaipėdoje žymimi nemažos dalies svarbių įstaigų vadovybės kaitos.

huddersfield greitasis pažintys meetup greitasis pažintys

KKKC tik trečiuoju bandymu pavyko rasti vadovą, kuriuo tapo dukart šio posto siekęs buvęs Klaipėdos priklausomybės ligų centro vadovas Liudas Andrikis.

Viešai skelbiama, kad Koncertų salės vadovo konkursą laimėjo žurnalistas ir Klaipėdos pilies džiazo festivalio komandos narys Tadas Grabys. Vienas po kito kultūrininkų dėmesį vis labiau prikausčiusių konkursų aptarimai jau peržengė ne itin plačių kultūros atstovų būrelių ribas — klausimus dėl mieste besiklostančios situacijos pradėjo kelti ir gerai žinomi tarybos nariai, kreiptasi į STT.

Tie viešumoje pasirodę konkursuose dalyvavę džiazo aplinkos žmonės, kuriam vadovauja mero žmona ir trečiasis pagrindas prasmė pažintys yra nemažai žmonių, kurie, kaip matome, konkurso būdu neva laimi konkursus. Ar užtikrinamas skaidrumas, ar ne, iškyla abejonės. Klaipėdos muzikų pasaulis buvo šokiruotas. Meras visą laiką save pristatė — jis docentas, muzikas, jis yra kultūros žmogus, be abejonės.

Savivaldybė informaciją teikė nenoriai Kol kas T. Grabys Klaipėdos koncertų salės vadovu dar nėra patvirtintas — kaip įprasta, pretendentui laimėjus konkursą, prieš jį patvirtinant dar laukiama tam tikrų institucijų pažymų. Pats konkurso nugalėtojas, kuris iki šiol ne vien tik su džiazu susijusiems kultūrininkams nėra gerai žinomas, panašu, viešai džiaugtis sėkme neskuba ir renkasi atsitverti tylos siena.

Atsiliepęs telefonu, T. Grabys nurodė su LRT. Ne itin sklandi buvo ir Klaipėdos savivaldybės komunikacija dėl minėtų trijų įstaigų konkursų. Atsakymus į kelis neišplėstinius klausimus savivaldybės administracija rengė dvi paras ir atsakė north vernon pažintys juos nepilnai. Teisintasi, esą priimtose tvarkose nėra nurodyta prievolė viešinti mero potvarkiu sudaromos komisijos. Konkursai — teisėti, bet neskaidrūs?

Simonavičiūtė neabejoja, kad teisine prasme įvykdyti konkursai, veikiausiai, be esminių trūkumų, tačiau moraline prasme — akivaizdžiai matyti neskaidrumo elementų. Žibalo į ugnį šliūkšteli ir viešojoje erdvėje esanti informacija.

Socialiniuose tinkluose netrūksta šiltą T. Grabio ir Grubliauskų šeimos draugystę iliustruojančių nuotraukų. Esama ir bendradarbiavimo sąsajų — T. Grabys šiemet vedė Klaipėdos mero padėkos vakarą, kuris tradiciškai rengiamas Jūros šventės metu. Taip pat, kaip minėta, T. Grabys dirba V. Grubliausko žmonos Ingos Grubliauskienės rengiamo Klaipėdos pilies džiazo festivalio komandoje.