Tiesa apie pažintys ir poravimosi tuebl

Buvo atvejų, kai dominuojantys žmonės suvokė, kad jų partneriai yra panašiai dominuojantys, tačiau nepriklausomiems stebėtojams faktinis partnerio elgesys buvo nuolankus, t. Brett McKay: Na Pauliau, tai buvo puikus pokalbis. Visai panašiai galvojo Campanella; jam šeima yra visų blogybių šaltinis, ugdąs savanaudiškumą. Ar puoselėju šį ryšį dėl teisingų priežas­ čių, o gal klystu? Jei vieni šimtmečiai pasižymi karais, kiti mokslu, o dar kiti tamsumu, tai mūsiškį ženklina masinės žudynės, kurias tiek kursto, tiek teisina utopinės ateities vizijos. Technikos klausimas, toks opus mūsų laikais, iškyla jau su Bacon'u ir utopinėje literatūroje susilaukia prieštaraujančių atsakymų.

J u k jeigu kas nors, turėdamas tokią galią, niekuomet nepanorės pasielgti neteisingai ir ne­ palies svetimo turto, tai visiems, kurie šitai pastebės, jis atrodys apgailėtinas ir kvailas. Viešai tokį žmogų jie vieni kitiems g i r s — i š baimės, kad patys nenuken­ tėtų.

Štai kaip yra. Tų dviejų žmonių, apie kuriuos kalbame, gy­ venimą sugebėsime teisingai įvertinti tik tada, kai su­ gretinsime patį neteisingiausią ir patį teisingiausią; ki­ taip nieko neišeis.

Kaip juos gretinsime? Ogi štai kaip: iš neteisingojo neatimsime nė mažiausios neteisingu­ mo dalelės, o iš teisingojo — nė mažiausios teisingumo dalelės. Įsivaizduokime, kad jiedu abu yra tobuli savo įpročiais. Pirmiausia tegul neteisingasis elgiasi taip, kaip tie, kurie puikiai išmano savo amatą: geras vai­ rininkas arba gydytojas žino, ką jo menas gali ir ko negali; jis imasi to, ką gali, ir numoja ranka į tai, ko negali; o jei kartais suklysta, moka pasitaisyti.

Taip ir neteisingasis, imdamasis nedorybių, turi mokėti pasi­ slėpti, jei nori būti neteisingas. Kas leidžiasi sugauna­ mas, tą reikia laikyti prastai išmanančiu savo darbą. J u k didžiausias neteisingumas — atrodyti teisingam, kai iš tikrųjų toks nesi. Taigi tobulai neteisingam žmo­ gui dera vaizduoti tobuliausią teisingumą, neužmirštant nė menkiausios smulkmenos; leiskime jam, darant di­ džiausius nusikaltimus, įgyti didžiausią teisingo žmo­ gaus šlovę; jeigu jis kur suklups, tegul įstengia pasi­ taisyti; tegul jis bus pakankamai iškalbingas pasitei­ sinti, jeigu jį įskųs dėl kokio nusikaltimo; tegul jis jėga nugali tiesa apie pažintys ir poravimosi tuebl, kur reikia panaudoti smurtą, nes jis ir drąsus, ir stiprus, be to, turi draugų ir turto.

Salia šitokio nedorėlio pastatykime teisingąjį, paprastą ir kilnų žmogų, kuris, Eschilo žodžiais tariant, nori ne atrodyti, o būti geras. Visa, kas apsimesta, reikia at­ mesti. Mat, jei jis dėsis esąs teisingas, jam reikš pa­ garbą, plauks dovanos — juk visiems jis atrodys kaip tik toks, ir bus neaišku, ar jis yra teisingas dėl teisin­ gumo, ar dėl dovanų ir pagarbos.

Welcome to Scribd!

Atimkime iš jo vis­ ką, palikime tik teisingumą, ir padarykime jį visiškai priešingą pirmajam žmogui: nedarydamas nieko netei­ singa, tegul jis būna laikomas didžiausiu nedorėliu, kad išlaikytų teisingumo išmėginimą ir įrodytų, jog jo ne­ paveiks piktos paskalos ir tai, kas jas lydi.

Tegul jis tvirtai eina savo keliu iki pat mirties, laikomas nedo­ rėliu, nors iš tikrųjų y r a teisingas. Ir kai jie abu prieis kraštutinę ribą, vienas — teisingumo, kitas — neteisin­ gumo, tada galėsime spręsti, katras iš jų yra laimin­ gesnis. Reikia tiesa apie pažintys ir poravimosi tuebl tai padaryti, ir jei man išeis grubokai, tai žinok, So­ kratai, kad čia ne mano žodžiai, o tų, kurie vietoj teisingumo garbina neteisingumą.

J i e sakys, kad toks teisingasis bus plakamas rykštėmis, kankinamas, jį su­ rakins grandinėmis, jam.

Brenda - SchefferKas - TaiMeile - softimus.ltusomybeLT - PDF 1 Versija | PDF

Eschilo žodžius kur kas teisingiau būtų taikyti ne­ teisingajam. J u k jie iš tikrųjų sakys, kad neteisingasis užsiima tikrais dalykais, o ne regimybe, ir nori ne at­ rodyti neteisingas, o būti toks: Jis varo gilią vagą proto dirvoje — įš jos išauga užmojai kilniausi 2. Pirmiausia jis paims į savo rankas valdžią, nes at­ rodys esąs teisingas; paskui ves žmoną iš kokios tik panorės šeimos, išleis dukteris už ko panorėjęs, už­ megs ryšius ir bendraus su kuo tik užsigeis ir, be to, iš visko turės naudos, nes nė kiek nesibodi neteisin­ gumu.

Jeigu iškils asmeninis ar visuomeninis konflik­ tas, jis laimės ir nugalės priešus, o nugalėjęs juos, pralurtės, apipils malonėmis draugus, sutriuškins priešus, dievams aukos gausias aukas ir prabangias dovanas — jis geriau už teisingąjį sugebės įsiteikti dievams ir žmonėms, kuriems tik panorės, ir veikiausiai jam, o ne teisingajam lemta būti labiau mylimam dievų.

Tai­ gi, Sokratai, jie sako, kad ir dievai, ir žmonės netei­ singajam sukuria geresnį gyvenimą negu teisingajam. Kai Glaukonas baigė kalbėti, aš jau ketinau jam paprieštarauti, bet jo brolis Adimantas tarė: — Sokratai, ar tu manai, kad klausimas jau iš­ spręstas?

  • Jo Nesbo - Gelbėtojas - | PDF
  • Turėtume pradėti pažinčių viktoriną
  • Z-Library single sign on
  • Jų autoriai išsamiai ir suprantamai atskleidžia šiuolaikinio mokslo bei technologijų vystymosi tendencijas pasaulyje.

Taigi, jei jis ko nepasakė, pagelbėk jam, nors man užtenka ir to, ką jis pasakė; jo kalba išmušė mane iš vėžių, ir aš nebežinau, kaip apginti teisingumą. Mums reikia apsvarstyti ir tuos tvirtinimus, kurie prieštarauja tam, ką pasakė Glauko­ nas: jie giria teisingumą ir peikia neteisingumą. Tada aiškiau suprasime, ką norėjo pasakyti Glaukonas. Tė­ vai ir visi kiti, kurie rūpinasi kieno nors auklėjimu, savo vaikus moko ir ragina būti teisingus; jie giria teisingumą ne dėl paties teisingumo, bet dėl gero var­ do, kuris įgyjamas teisingumu, kad tam, kuris atrodo teisingas, atitektų ir valstybinės tarnybos, ir pelningos vedybos, ir kitokia nauda, kurią minėjo Glaukonas, kalbėdamas apie žmogų, kuris turi gerą vardą, nors ir nėra teisingas.

Maža to, šie žmonės nurodo ir kitus pranašumus, kuriuos teikia geras vardas: dievų malo­ nę ir gausias gėrybes, kurių dievai negaili pamaldie­ siems.

tiesa apie pažintys ir poravimosi tuebl

Apie tai kalba kilnusis Heziodas ir Homeras. Pagal Heziodą, dievų valia teisingiesiems Duona Nuo gausybės gaurų jų vilnotos avys net svyra 3, ir dar daug kitų gėrybių gavę jie iš dievų.

Panašiai sa­ ko ir Homeras: tavo šlovė lig padangių iškilo, Lygu karaliaus beydžio, kuris iš dievo malonės Valdo galybę žmonių ir, šalį tvarkydamas plačią, 2iūri teisybės visur. Juodojoje žemėje auga Miežiai jam ir kviečiai, o vaisiais lūžta jo sodai, Avys veda be skaičiaus, žuvim jo vandenys knibžda 4. Kiti mano, kad dievų malonė esanti dar didesnė; jie sako, jog dievobaimingas ir priesaiką gerbiąs žmogus po mirties gyvenąs vaikų vaikuose ir ateinančiose kartose.

Štai už ką — ir už kitus panašius dalykus — jie liaupsina teisingumą. Nedorėlius ir ne­ teisingus žmones Hade jie panardina į dumblą ir ver­ čia rėčiu nešioti vandenį 6o kol jie gyvi, skleidžia apie juos piktas paskalas — ta bausmė, kurią minėjo Glaukonas, kalbėdamas apie teisingus žmones, laiko­ mus nedorėliais, ištinkanti neteisinguosius. Daugiau apie juos nėra ką pasakyti.

Štai kaip giriami vieni ir peikiami pažintys smulkmeniškas žmogus. Be šito, apsvarstyk, Sokratai, ir kitokią nuo­ monę apie teisingumą ir neteisingumą, kurią pareiškia ir paprasti žmonės, ir poetai.

Visi jie vienu balsu liaupsina susivaldymą ir teisingumą kaip gražų, bet sunkų ir varginantį pažinčių svetainė portlandas, o nesusivaldymą ir netei­ singumą vaizduoja esant malonų ir lengvai pasiekiamą dalyką, kurį smerkia tik viešoji nuomonė ir įstaty­ mai. Jie sako, kad neteisingumas apskritai yra nau­ dingesnis už teisingumą: turtingus ir įtakingus nedorė­ lius ir viešajame, ir asmeniniame gyvenime jie yra linkę laikyti laimingais ir gerbti, tiesa apie pažintys ir poravimosi tuebl tų, kurie yra silpni ir neturtingi, negerbia ir nesiskaito su jais, nors ir lai­ ko juos geresniais už anuos.

Keisčiausias jų požiūris Į dievus ir dorybę: dievai geriems žmonėms skirią ne­ laimes ir blogą gyvenimą, o blogiesiems — priešingą likimą. Elgetaujantys pažintys pradėti paėmimas atėję beldžiasi į turtingų­ jų duris ir įtikinėjaesą jiems dievai yra suteikę ga­ lią aukomis ir kerais panaikinti kokį nors jų pačių ar j II protėvių padarytą nusikaltimą — ir tai būsią padą- ryta linksminantis ir puotaujant; o jeigu kas panorės pakenkti savo priešui, už mažą atlyginimą jie gali už­ keikimais ir magiškais mazgeliais padaryti žalą vis tiek ar geram, ar blogam žmogui — jie tvirtina sugebą palenkti dievus, kad jiems padėtų.

Tiems savo žo­ džiams paremti jie pasitelkia liudininkais poetus, kal­ bančius apie tai, kad blogis esąs lengvai pasiekiamas. Jo galėsi lengvai pilnom rieškutėmis semtis; Kelias į jį kuo lygiausias; arti jis prie mūsų gyvena. O šaunumo dievai be prakaito niekam neduoda.

softimus.lt Apžvalga

Kelias į jį gana ilgas, status 7. Įrodinėdami, kad žmonės gali dievus liudininku Homerą, kuris pasakė: paveikti, ima J u k dievai tai ir tie atskleidžia, Nors tiesa apie pažintys ir poravimosi tuebl jie dora ir galybe, garbės daugiau turi. Jeigu dievam nusikalsta žmogus ar nusižengia sunkiai, Vis dėlto juos smilkalais ir karščiausia malda arba vyno Pilstymais, dūmais aukų, apžadais jam nulenkti pavyksta 8.

Pagal šias knygas jie atlieka savo apeigas ir ne tik paskirus žmones, bet ir ištisas tautas įtikinėja, esą aukomis ir linksmomis pra­ mogomis galima panaikinti ir nuplauti ne tik gyvųjų, bet ir mirusiųjų nedorybes. Tas apeigas jie vadina įšventinimais. Jos mus išvaduojančios nuo pomirtinių kentėjimų, o kurie jų neatlieka, tų po mirties laukia baisūs dalykai n. Kiek daug tokių ir kitokių panašių dalykų, brangusis Sokratai, kalbama apie dorybę ir ydą ir apie tai, kaip jas vertina žmonės ir dievai!

Ką, tavo nuo­ tiesa apie pažintys ir poravimosi tuebl, turi daryti jaunuoliai, paveikti tokių kalbų? Nors jų siela yra kilni ir sugeba protauti, juos suvi­ lioja tokie samprotavimai tarsi jaukas, ir iš jų jie daro išvadas, koks turi būti žmogus ir kokiu keliu jis turi eiti, kad užsitikrintų sau kuo geriausią gyvenimą. Jau­ nuolis veikiausiai paklaus savęs Pindaro žodžiais: Ar tiesa padės man užkopti į aukštą tvirtovę, Ar apgaulė ir melas?

Pagal tuos samprotavimus išeina, kad jeigu aš būsiu teisingas, bet manęs tokiu nelaikys, tai neturėsiu jo- : kios naudos, o tik vargus ir nuostolius, o jeigu būsiu į neteisingas, bet įgysiu teisingo žmogaus šlovę, gyven- j c siu puikiai, tarsi koks dievas. Tad jeigu, kaip man tvirtina išminčiai, regimybė nugali net tiesą ir yra lai­ mės laidas, reikia pasukti kaip tik šituo keliu: aplink save nupiešiu vaizdingą dorybės paveikslą — tai padės man sukurti regimybę — ir po šia priedanga paslėpsiu gudriąją ir mitriąją išmintingojo Archilocho lapę 1 2.

Teisė neteisinga ar bomba pažintys muzika kas gal pasakys: nelengva visą laiką slėpti savo nedorumą. Mes atsakysime: nė vienas iš didelių daly­ kų nėra lengvas; jeigu norime būti laimingi, turime d eiti tuo keliu, kuriuo mus veda tų samprotavimų pėd­ sakai.

Uploaded by

Norėdami paslėpti nedorumą, mes sudarysime sąjungas ir grupuotes; yra ir įtikinėjimo mokytojų, kad mus išmokytų kalbėti teismuose ir liaudies susirin­ kimuose. Pasitelkdami tai įtikinėjimus, tai prievartą, mes visada laimėsime ir nebūsime baudžiami. Jeigu dievų nėra arba jeigu jiems visiškai nerūpi žmonių e reikalai, tai mums nėra ko stengtis nuo jų pasislėpti. O jeigu jie yra ir rūpinasi mumis, tai juk apie juos mes žinome arba esame girdėję iš pasakojimų ir poetų, kurie aprašė jų kilmę.

Tie patys poetai pasakoja, jog esą galima dievus palenkti į savo pusę aukomis, nuolankiomis maldomis ir dovanomis. Tai reikia arba tikėti ir vienu, ir kitu, arba visai netikėti. Jei tikėsime jais, tada būkime neteisingi ir iš pelno, kurį gausime per nedorybes, aukokime jiems aukas. Būdami teisin­ gi, galėsime dievų nebijoti, bet neteksime naudos, ku- rią teikia neteisingumas. O būdami neteisingi, pasi­ pelnysime ir savo maldomis įkalbėsime dievus tiesa apie pažintys ir poravimosi tuebl noti mums mūsų nusikaltimus ir išvengsime bausmės.

Tad kuo dar remdamiesi pasirinktume teisin­ gumą vietoj didžiausio neteisingumo?

Jei tik mokėsi­ me paslėpti neteisingumą po apsimestu padorumu, ir dievų, ir žmonių akyse mūsų gyvenimas atitiks mūsų norus — ir mums gyviems esant, ir po mirties; taip mums sako ir paprasti žmonės, ir mokyčiausieji. Sa­ kyk, Sokratai, ar po viso to, kas pasakyta, dvasios stiprybe ir kūno galia apdovanotas žmogus, be to, turtingas ir kilmingas, galėtų panorėti gerbti teisingu­ mą?

Pažinčių vamzdžio tabakas tik pasijuoks, išgirdęs garbinant teisingumą, o ir tas, kuris įstengia įrodyti, kad tai, ką mes pasakė­ me, yra melas, ir kuris pats yra visiškai įsitikinęs, kad geriausias dalykas—teisingumas, net ir tas yra labai atlaidus neteisingiesiems ir nepyksta ant jų, nes gerai žino, kad, išskyrus vieną kitą žmogų, kuris, apdova­ notas dieviška prigimtimi, piktinasi neteisingumu ar­ ba, žinojimo apšviestas, susilaiko nuo nedorybių, dau­ giau niekas nėra teisingas savo noru ir smerkia netei­ singumą tik iš bailumo arba dėl senatvės, arba dėl kokios kitos negalios, tai yra todėl, kad neįstengia ne­ dorai elgtis.

Aišku, kad iš tikrųjų taip yra. Juk pir­ masis iš tokių žmonių, kuris tik įgyja galią, pirmasis ir elgiasi nedorai, kiek tik gali. Tuo tarpu paties teisingumo ar netei­ singumo, glūdinčio sieloje to, kam jis būdingas, nors tai būtų paslėpta ir nuo dievų, ir nuo žmonių, dar nie­ kas nei poezijoje, nei prozoje nėra pakankamai ap­ svarstęs ir įrodęs, kad neteisingumas yra didžiausias blogis, koks tik gali glūdėti sieloje, o teisingumas — didžiausias gėris.

tiesa apie pažintys ir poravimosi tuebl

Jei nuo pat pradžių jūs visi būtumė­ te šitaip kalbėję ir iš mažens būtumėte mus tuo įtiki- nę, mums nereikėtų sergėti vieniems kitų nuo nedorų darbų, o kiekvienas pats sergėtųsi, baimindamasis, kad, nedorai elgdamasis, netaptų didžiausio blogio bendrininku".

Štai ką, o galbūt ir dar daugiau galėtų pasakyti apie teisingumą ir neteisingumą Trasimachas arba kas nors kitas, grubiai, mano nuomone, iškreipdamas jų prigim­ tį, o aš — nenoriu nuo tavęs slėpti — kalbėjau stipriai, b kaip tik įstengiau, nes trokštu išgirsti, kaip tu šitai pa­ neigsi.

Nuorodos kopijavimas

Todėl ne tik įrodyk mums, kad teisingumas yra geriau už neteisingumą, bet ir pasakyk, kokį jie pa­ daro žmogų, patys savaime glūdėdami jame — gerą ar blogą. Apie tai, kokį žmogus turi vardą, nekalbėk — ir Glaukonas tau taip patarė.

Juk jeigu tu turėsi galvoje tikrąjį vardą ir dar pridėsi tariamą, mes sakysi- c me, kad tu giri ne teisingumą, o tik teisingumo regi­ mybę, ir peiki ne neteisingumą, o tik neteisingumo regi­ mybę, kad ragini mus slėpti savo nedorumą ir sutari su Trasimachu, jog teisingumas yra svetimas gėris, naudingas stipresniajam, kuriam parankus ir naudin­ gas jo paties neteisingumas, o silpnesniajam teisingu­ mas nereikalingas.

Kadangi tu tvirtinai, jog teisingumas priklauso prie didžiausių gėrybių, kurias verta turėti dėl to, ką jos duoda, o dar labiau dėl jų pačių,— to- d kių, kaip regėjimas, klausa, protas, sveikata ir kitos gėrybės, tikros dėl savo pačių prigimties, o ne dėl žmonių nuomonės, — tai tu ir išgirk šitą teisingumo pusę: pasakyk, kad teisingumas pats savaime yra nau­ dingas tam, kam jis būdingas, o neteisingumas— ža­ lingas.

Tai, kad už teisingumą atlyginama garbe ir pinigais, palik kitiems išgirti. Aš galėčiau pakęsti gir­ dėdamas, kaip kiti giria teisingumą ir smerkia netei­ singumą, iškeldami į pirmą vietą atlyginimą ir garbę, bet nepakęsiu, jei tu šitaip kalbėsi — nebent tu šito pareikalautum, — nes tu visą gyvenimą sprendei tik šį vieną klausimą.

Todėl ne tik įrodyk mums, kad e leisingumas geriau už neteisingumą, bet taip pat tiesa apie pažintys ir poravimosi tuebl sakyk, kokį jie padaro žmogų, patys savaime glūdėda73 mi jame — nesvarbu, ar dievai ir žmonės tai mato, ar ne, — ir kodėl vienas iš jų yra gėris, o kitas — blogis. Aš visada gėrėdavausi ' Glaukono. J a s išklausęs, tariau: — O jūs iš tiesų savo šaunaus tėvo vaikai!

Ne be pagrindo Glaukono gerbėjas savo elegiją, kuria krei­ pėsi į judu, pažintys saugos patarimai mūšyje prie Megaros, pra­ dėjo tokiais žodžiais: Jūs, Aristono šaunuolio vaikai, dievų giminaičiai Man, mielieji, atrodo, kad čia gerai pasakyta.

Jūs tik­ rai turite kažką dieviška, jei, sugebėdami taip puikiai kalbėti apie neteisingumo naudingumą, vis dėlto ne­ to manote, kad neteisingumas yra geriau už teisingumą. Man atrodo, kad jūs iš tikrųjų taip nemanote.

Taip sprendžiu išviso jūsų elgesio, nes vien tik jūsų kalbo­ mis aš nepatikėčiau. Bet kuo labiau aš jumis tikiu, tuo labiau nesumoju, ką daryti, nežinau, kaip jums padėti, nes jaučiuosi neįstengsiąs.

Kad taip iš tikro yra, rodo štai kas: kalbėdamas prieš Trasimachą, tariausi įrodęs, jog teisingumas yra geriau už neteisingumą, bet jūsų mano įrodymas nepatenkino. Kita vertus, negaliu e neginti savo nuomonės, nes, man atrodo, būtų nedora nepagelbėti tavo akivaizdoje plūstamam teisingumui, kol dar esi gyvas ir įstengi kalbėti.

Taigi geriausia gin­ ti jį, kiek išgali. O jeigu staiga kas nors susiprotėtų, kad tos pačios raidės būna ir didesnės, parašytos di­ desnėje lentoje, tai, manau, būtų tiesiog atradimas pirj4 miau perskaityti tai, kas parašyta stambiomis raidė­ mis, o paskui ir tai, kas smulkiomis, jeigu tik parašyta tas pat.

Ar teisingumas yra būdingas paskiram žmogui, ar jis būna būdingas ir ištisai vals­ tybei? Taigi, jei norite, pirmiau panagrinėkime, kas yra teisingumas valstybėse, o paskui lygiai taip pat ištirsime jį ir paski­ r a m e žmoguje, tai yra pasistengsime mažesniajame su­ rasti panašumą į didesnįjį. Čia didelis darbas. Patys spręskite. Ar tu manai esant kokią kitą valstybės susi­ darymo priežastį?

Matyt, vienas turės būti žemdirbiu, kitas — namų sta­ tytoju, dar kitas — audėju. Turbūt pridėsime dar ir batsiuvį ir dar kai ka iš tų, kurie padeda patenkinti mūsų kūno poreikius. Ar nereikia, kad kiekvienas iš jų dirb­ tų savo darbą visos bendrijos labui — vienas žemdir­ bys augintų maistą keturiems ir sunaudotų keturis kartus daugiau laiko ir darbo ir dalytųsi su kitais tuo, ką jis išaugino?

tiesa apie pažintys ir poravimosi tuebl

Ar jis turi nesirūpinti kitais, auginti tik ketvirtą dalį tos duonos sau vienam ir sunaudoti tik ketvirtą dalį laiko, o kitas tris dalis skirti būstui įsirengti, įsitaisyti drabužiams, apavui ir nevargti dėl kitų, bet pasirūpinti viską savo jėgomis ir tik sau pa­ čiam?

Ir man pačiam kilo tokia mintis, kai tu pasakei, kad iš pradžių žmonės gimsta nelabai pana­ šūs vienas į kitą — kiekvieno prigimtis ir sugebėjimai dirbti vieną ar kitą darbą y r a skirtingi.

A r ne taip?