Matyti praleidimas santykius
Žinios labai greitai įtraukia, todėl svarbu šiek tiek riboti jų kiekį ir savęs neįaudrinti. Visuomet tarp žvėrių ir žmonių tvyro, nors ir rizikingas, tačiau neišvengiamas pasitikėjimas. Svarbu tuo nerimu nesitaškyti, o jį sąmoningai reflektuoti. Tai paperka, norisi sekti paskui ją, mokytis.
Greta Klimavičiūtė Minkštimienė I Mažas miestelis — vingiuotos gatvės ir grotuoti namai. Namai, kurie nei iš tolo neprimena gimtųjų. Gyventojai — vieniši ir dažniausiai pro grotų tarpus spokso kažkur į tolį.
Tačiau miestelio lankytojai, visuomet patenkinti, atsiveda savo atžalas ir spokso į už geležinių strypų įkalintą laukinį gyvenimą, kuris net turint milžinišką vaizduotę neprimena tokio. Greičiau tai primena laukinių žvėrių bendrabutį arba laukinės gamtos meno kurinių ekspoziciją.
Lankytojai matyti praleidimas santykius, nustemba ir juokiasi. Kažkas į narvą įmeta obuolį ir su nekantrumu stebi, kas įvyks, dažniausiai neįvyksta niekas. Miestelis žmogui — tai gero, šeimyninio laisvalaikio praleidimo forma, atsipalaidavimas, keistas bandymas pažinti laukinį pasaulį. O jo gyventojams, tai liūdna kasdienybė, bukinanti juos kaip laukinius žvėris. Kas prisitaikė, o kas per dieną šokinėja ir netiki, jog pažintys apps belgija atrasti išėjimo į džiungles.
Kai pasibaigia ilga diena ir miestelis ištuštėja, vilkas, kuris visą dieną miegojo pradeda savo ilgesingą staugimą. Tikriausiai neatrasim Vakarų pasaulyje baisesnės vietos liudijančios Vakariečio žmogaus santykį su laukiniais žvėrimis, kaip zoologijos sodas.
Zoologijos sodas, visuomet man atrodė, kaip žvėrių, kurie niekuo nenusikalto žmogui, kalėjimas. Tačiau niekada nebuvau susimąsčiusi, kad tai gali atskleisti Vakariečio žmogaus santykį su jais, kol nepradėjau ruoštis šiam darbui.
Skaitydama straipsnius ir matyti praleidimas santykius skyrius nustebau supratusi, kaip žmogus moka sugyventi su savo aplinka ir joje gyvenančiais gyvūnais. Labiausiai džiugino atradimas, jog yra žmonių, kurie dar moka gyventi šalia ir iš vien su jais. Šiame darbe, bandant atskleisti šiaurės tautų žmonių ir gyvūnų santykių sampratą, norėčiau aptarti tokius klausimus: Vakarų pasaulio žmonių požiūrį į gyvūnus bei matyti praleidimas santykius į Šiaurės tautų žmonių-gyvūnų santykių supratimą; mitus bei religines praktikas konstruojančias žvėries sampratą ir, galiausiai, medžioklę, kaip resiproksiją tarp žmogaus ir žvėries, bei jų tarpusavio santykius.
Tam, kad geriau suprastumėm Šiaurės tautų žmonių santykį su gyvūnais, reikia aptarti, kaip Vakarų pasaulio žmonės įsivaizduoja gamtos ir žmonijos santykį. Tai reiškia, jog visi gyvūnai ir žvėrys nepriklausomai nuo jų rūšies priklauso gamtos sferai, pažintys blue collar vaikinas žmogus, kaip vienintelė išimtis, jai nepriklauso, kadangi jo žmogiškumo esmė yra bandymas peržengti gamtos ribas.
Tačiau žmogus, kaip asmuo turintis protą ir kuriantis kultūrą jis peržengia daugumą gamtos ribų ir dažnai pradeda į ją žiūrėti, kaip į objektą.
Žmogaus kuriamos civilizacijos pakilimas gali būti siejamas ne tik su požiūriu, jog gamta yra žaliava įvairūs gamtos ištekliaibet ir su gamtos domestikacija. Ši domestikavimo koncepcija matyti praleidimas santykius būti suprantama, kaip atskyros taškas tarp žmonijos ir gamtos.
Kodekso bei federalinio įstatymo pakeitimai griežtina krovinių ir keleivių vežėjų atsakomybę, todėl palies ir Lietuvos transporto įmones.
Taigi, tai žmoniją iškėlė virš gamtos ir lyg suteikė teisę žmonėms savintis gyvūnus kaip gamtos objektus. Čia matyti praleidimas santykius prisiminti mano minėtą pavyzdį apie zoologijos sodą. Tai vienas žmogaus bandymo dominuoti gamtoje įrodymų.
Zoologijos sodas — tai lyg žmogaus galių iškėlimas virš gamtos. Tai savavališkas sprendimas, kaip, kas ir kur turi gyventi ir kokiomis sąlygomis.
Ar miestus sukaustys rugsėjo spūstys — priklausys ir nuo tėvelių Publikuota: Atnaujinta: Artėjant mokslo metams į didžiųjų miestų gatves plūsteli naujų vairuotojų — į eismą įsilieja ne tik naujo miesto gatvėse dar besiblaškantys pirmo kurso studentai, bet ir prie naujų maršrutų savo mieste besipratinantys darželinukų bei pirmokų tėvai. Tradiciškai rugsėjį fiksuojant daugiau eismo įvykių, draudimo specialistai atkreipia dėmesį, kad saugaus eismo taisykles reikėtų pasikartoti ne tik vaikams, bet ir jų tėvams. Lietuvos kelių policijos duomenimis, praėjusiais metais daugiausia eismo įvykių fiksuota rugpjūtį ir rugsėjįšiuo laikotarpiu sužeista ir daugiausia žmonių — 25 proc.
Ingold pastebi, jog toks dominavimas Vakarų pasaulyje apima jau ne tik gamtą, bet ir žmonių tarpusavio santykius Ingold, Dažnai kasdieniniame šiuolaikiniame pasaulyje galime pastebėti, kaip žmonės, turintys daugiau galių, bando sutvarkyti, kitų, silpnesnių žmonių, gyvenimus. Iš ką tik aptarto Vakariečių konstruojamo požiūrio į gamtą išplaukia kitas požiūris į medžiotojus-rankiotojus. To meto Matyti praleidimas santykius vietinius gyventojus laikė žemesne rūšimi ir nepripažino jų, kaip lygiaverčių.
Taigi čia ir vėl išryškėja žmogaus bandymas nugalėti gyvuliškumo būklę, kuria apsiriboja visi kiti gyvi padarai, tame tarpe ir medžiotojai-rankiotojai, vien dėlto, kad jie gyventa iš vien su gamta. Naudodami laukinius resursus ir negalėdami jų valdyti medžiotojai-rankiotojai Vakariečių akyse atrodė, kaip dar vieni plėšrūnai, kurie dėl skurdžių technologijų ir neturėdami sąmoningumo turi kovoti dėl išlikimo.
Matyti praleidimas santykius šiuolaikinės etnografijos atskleidžia, jog toks požiūris ne tik, kad klaidingas, bet ir perdėtas. Taigi galime matyti, kad Vakariečių žmogaus-gyvūno samprata persismelkusi domestikavimo idėja, nurodo į žmogaus gebėjimą ir beveik privalėjimą valdyti dominuoti gyvūnus bei žvėris. Pasak Ingold, neigiamas požiūris į vietinius medžiotojus, kaip į negebančius kontroliuoti savo aplinkos, turi būti pakeistas ir suprantamas, kaip tam tikras įsipareigojimas savo aplinkai Ingold, Negalima pernešti Vakarietiško žmogaus-gyvūno supratimo į vietinių medžiotojų sampratą, negalima jų netgi lyginti, kadangi vietiniai gyventojai laukinius medžiojamus žvėris supranta visai kitaip, tai — ne dominavimas, o tarpusavio socialiniai ryšiai tai plačiau aptarsiu kalbėdama apie medžioklę.
Ingold teigia, jog Vakarų pasaulio suvokime sąvokos žmogus ir asmuo yra sinonimai. Asmeniu nelaikomi nei gyvūnai, nei augalai, nei negyvosios gamtos objektai. Būti asmeniu, Vakarų supratime, vadinasi būti žmogumi Ingold, Tačiau galime pastebėti, pasak Ingold, ir keletą išimčių.
- 20 pažintys deal išjungikliai esantys manila
- Taurages suaugusiuju mokymo centras
- Šaldytuvas dating website
- Pažinčių svetainė utan kaip užsiregistruoti
- Karantinas — proga pratrūkti santykių pūliniui: nekontroliuodami emocijų, imame kontroliuoti partnerį Viktorija Lideikytė, LRT.
- Moteriškumas, santykiai, visa esmė.
Pirmiausia, kaip žmonės suvokia savo naminius gyvūnėlius. Gyvendami su savo katėmis ir šunimis žmonės jiems priskiria tam tikrų žmogui būdingų savybių ar bruožų. Kitas aspektas, kurį aptaria Ingold, tai Vakariečių gyvūno sužmoginimas įvairiuose pasakose vaikams. Pasakose gyvūnai vaikšo kaip žmonės, kalba kaip žmonės ir elgiasi, kaip žmonės. Taigi jie įgyja beveik visus žmogaus bruožus.
Kad santykiai gyvenime džiugintų, jie paprastai keliauja per keturias stadijas
Tačiau tokių bruožų suteikimas gyvūnams nieko nepasako šiuolaikiniam žmogui, tai ir lieka tik pasakos arba kokio nors labai seno mito apie kažkada matyti praleidimas santykius gyvūnus panašius į žmones liekanos. Tarkime Lietuvoje per Kūčias sakoma, jog žvėrys gali pasikalbėti tarpusavyje žmonių kalba, tačiau tai, mano manymu, tapo daugiau legenda, nei gilus tikėjimas. Netgi šiuolaikiniai vaikai puikiai atskirs pasakos žvėris-herojus nuo natūralaus pasaulio. Toks Vakariečių žmonių žmogiškų savybių priskyrimas gyvūnams nėra unikalus.
Nesutarimai šeimoje: keisti partnerį ar požiūrį?
Tai galima pastebėti ir tarp šiaurės tautų žmonių, tačiau skirtumas yra tas, kad vietiniai gyventojai, tiki, jog gyvūnai kažkada iš tikrųjų turėjo kalbą ir jausmus. Sakoma, jog Šiaurės Amerikos indėnai žvėris supranta savaip. Žmonės žvėrims suteikia antropomorfines socialines bei kognityvines savybes. Brightman teigia, jog yra daug pasakojimų, kaip anksčiau gyvūnai turėjo ugnį, mokėjo kalbėti, tuokėsi ir pan.
Pasakojimuose žvėrys turintys kalbos ir socializavimosi gebėjimus pasirodydavo kartu su pirmaisiais žmonėmis protohuman.
Tačiau yra ir pasakojimų, pasakojančių, kaip gyvūnai prarado tuos gebėjimus, o galiausiai prarado socializaciją ir tarp savęs Brightman, Tai, kaip vėliau matysime, parodo, jog šiaurės žmonės žvėris ir ne tik laiko asmenimis, turinčiais kai kuriuos žmogiškus bruožus ar savybes. Ingold teigia, jog visi asmenys, žmonės ar ne, dalinasi ta pačia fundamentalia struktūra, kurią sudaro vidinės gyvybiškai svarbios dalys, tokios kaip esmė ar siela, kurios yra ilgalaikės, bei išorinės dalys, tai — jautrumas, valia, atmintis ir matyti praleidimas santykius, kurios yra kintamos.
Visos būtybės, kurios turi šiuos požymius yra asmenys Ingold, Taigi, matome, kaip šiaurės tautų žmonės priskirdami asmens sampratą gyvūnams, priartina juos prie savęs ir prie savo gyvenimo. Apie tai kalba mitai, ritualinės ceremonijos bei medžioklė. Kad geriau galėtume suprasti šiaurės tautų žmonių konstruojamą santykį tarp žmogus ir gyvūno, trumpai apžvelgsiu tikėjimus, mitus bei ritualines praktikas ir jų reikšmę nagrinėjamai temai.
Palaikymas
Mitai bei įvairios pasakojamos istorijos padeda suprasti, kaip yra konstruojama realybė bei kaip žmonės suvokia pasaulį. Brightman rašo, jog daugelis vietinių gyventojų mitų atspindi nesibaigiantį resiproksijos ciklą tarp žmonių ir gyvūnų, kuris ypač ryškus medžioklėje.
Mituose visuomet fiksuojamas žudymo ir valgymo momentas. Procesas, kuriame žvėrys savanoriškai aukoja vis atsinaujinančius savo kūnus, parodo ne tik, kaip tai supranta žmonės, bet ir kaip žvėrys patys galėtų tai aiškinti ir interpretuoti Brightman, Taip pat mitai yra svarbūs tuo, jog jie atskleidžia, tai kas teologiškai postuluota, tačiau žmonėms niekada nėra matoma — pomirtinis gyvūnų gyvenimas. Tikima, matyti praleidimas santykius po mirties žvėries siela grįžta į savo buveinę, atsinaujina kūną ir džiaugiasi aukomis gautomis iš žmonių.
Sakoma, jog gyvūnai per įvairius šventinius valgymus pasisavina įvairius materialinius rakandus bei rūkomą tabaką, taip kaip ir kitas aukas, sudegintas ar tiesiogiai perteiktas žvėrims Brightman, Kaip aprašo Feit, po kiekvieno valgymo, krosnyje yra sudeginama nedidelė dalis mėsos, taip žmonės mėsą grąžina dvasioms, kaip auką.
Ši auka užtikrina resiproksijos ciklo tęstinumą už gautą dovaną atsidėkojama tam, kad ir ateityje būtų gaunama. Taigi, mitai padeda geriau pažinti gyvūnus.
Absorbuojantys santykiai: kokie jie yra?
Nors mitų pradžioje dažnai būna išskiriamos žmonių bei žvėrių gyvenimo ypatybės, tačiau, kai mito herojus žmogus papuola į žvėrių pasaulį, jis pradeda pažinti žvėris artimiau. Tokiu būdu, per mitus įgyjamos žinios apie žvėris tampa asmeniškesnės ir taip panaikinami fiziniai skirtumai. Galima pastebėti, kaip žmonės gyvūnams suteikia tokias pat vidines savybes kaip ir žmogaus. Bet vis dėlto, materialiniai ir fiziniai žvėrių ir žmonių skirtumai yra griežtai atskiriami, matyti praleidimas santykius kaip iš karto keturių vaikų pagimdymas, žvėrių gebėjimas išgyventi mirtį, žvėrių materialinės kultūros naudojimas, kuri nėra jų pačių pagaminta ir t.
Brightman, Mitai dažnai kalba apie labai seną praeitį, tačiau jie paremia dabartinius medžioklės ritualus, kuriuos plačiau aptarsiu kalbėdama apie medžioklę. Taigi mitai atlieką svarbią funkciją, šiaurės tautų žmonių žmogaus-gyvūno sampratos kūrime.
Vis iš naujo pasakojami mitai, dar kartą pakartoja ir pateisiną esamą pasaulį bei primena, kaip reikia jame elgtis. III Brightman teigia, jog Vakarų pasaulyje nyksta ribos tarp kultūriškai sukonstruotų kategorijų — žmogus ir žvėris, tai liudija įvairiausi filmukai vaikams, pasakos, gyvūnų teisių judėjimai, verbalinės metaforos bei šunų ir kačių kaip naminių gyvūnėlių statusas Brightman, Šiaurės tautose, nors žvėrims ir priskiriamos tam tikros žmogaus ypatybės, tačiau fizinės bei elgsenos savybės yra griežtai atskirtos kaip kalba, apranga, maistas ir t.
Tačiau šios dichotomijos per ceremonijas yra išnaikinamos išskyrus vieną: jog po mirties gyvūnai pereina į kitą būvį, gimsta iš naujo, regeneruojasi Brightman, Ingold teigia, jog šiaurės tautų žmonės neturi jokio tikslaus konceptualaus atskyrimo tarp gyvūnų ir žmonių sferų, arba kitaip sakant, Vakariečių skiriama žmonija ir gamta susilieja, jiems tai vienintelis santykių laukas Ingold, Taigi galime matyti, jog šiaurės tautų žmonės nors ir griežtai atskiria fizinius ir elgsenos skirtumus, tačiau mituose, ceremonijose ir jų pačių suvokime žvėrys yra socialiai bendraujančios bei besidalinančios būtybės.
Gali būti, kad žvėrys sapnuoja bebalsius ir keturkojus medžiotojus.
Visiškai įsisavinantys santykiai gali būti labai žalingi. Santykiai paprastai būna emocinio intensyvumo pažymėtas afektinio gyvenimo aspektas dalyvauja. Normalu, kad daug laiko praleidžiama kasdien galvojant apie partnerį ar su juo susijusius išgyvenimus, net kai jų nėra. Tačiau viskam yra ribos, ir kartais šie emociniai ryšiai virsta įpročiais ir kasdienybe, reikalaujančia per daug savęs. Šiame straipsnyje mes kalbėsime apie santykių įsisavinimą, kokios yra savybės, leidžiančios juos aptikti ir kokio tipo sprendimą gali turėti kiekviena iš keliamų problemų nors kai kuriais atvejais protingiausias sprendimas yra nutraukti santykius, kaip pamatysime.
Taip kaip pažintys nekilnojamasis reikšmės šiaurės žmonių sapnuose tampa žmonėmis. Pagrindinė veikla per kurią ryškiausiai atsispindi žmogaus-gyvūno sampratą bei tarpusavio santykis yra medžioklė.
Ingold teigia, jog vietiniai šiaurės gyventojai yra stipriai susiję su savo aplinka. Jie kaip socialiniai asmenys bendraujantys ir tarpusavyje, ir su savo aplinka bei gyvūnais negali būti atskirti nuo jos. Bet kokios kokybinės transformacijos jų aplinkoje turės įtakos jų santykiams tiek tarpusavyje, tiek su gyvūnais Ingold, Ingold, kalbėdamas apie Vakarų pasaulio žmonių gamtos supratimą ir bandymą ją konservuoti, teigia, vietoj to, kad sakyti, jog medžiotojai-rankiotojai eksploatuoja ir išnaudoja savo aplinką, reikėtų sakyti, jog jie mezga dialogą su ja.
Vietiniai šiaurės gyventojai stengiasi ne kontroliuoti gamtą, o matyti praleidimas santykius savo santykius su ja Ingold, Pasak Feit, tiek žmonės, tiek gyvūnai yra socialiniai aktoriai, kuriuos jungia socialiniai ryšiai paremti bendravimu, kurie informuoja apie jų intencijas ir veiksmus. Šiaurės tautų žmonės tiki, jog gyvūnai patys save pasisiūlo, kaip dovaną medžiotojui. Medžiotojas suvartoja mėsą, bet gyvūno siela yra paleidžiama, kad persikūnytų ir apsigyventų kitame kūne. Daugelyje šiaurės tautų, tai suprantama kaip atkūrimo apeigos: suvartojimas seka žudymą, kaip gimdymas — lytinius santykius ir šie abu veiksmai yra pažintys prašydama pavadinimas nuo reprodukcinio ciklo, atitinkamai tiek žmonių, tiek gyvūnų.
Kadangi gyvūnai patys save dovanoja medžiotojui, todėl jie suvokiami, kaip autonomiškos būtybės, pačios galinčios spręsti bei kontroliuoti savo likimą Ingold, Medžiojimas — tai bandymas atrasti gyvūną, kuris save padovanojo žmogui.
