Pažintys daktaro vadovas
Jis paskyrė komisiją, vadovaujamą naujojo Kominterno OMS vadovo Michailo Moskvino, kurios užduotis buvo paruošti išsamius įtartinų užsieniečių, siejamų su Kominternu, Tarptautine raudonosios pagalbos organizacija ir Raudonuoju profesinių sąjungų internacionalu, sąrašus. Vyriausybė pritarė subsdijų koncepcijai: kaip viskas vyktų Premium. O laikas vis bėga. Siūlo laisvinti judėjimo ribojimus — pradės nuo žiedinių savivaldybių Papildyta Vilnius rengiasi vaikus grąžinti į mokyklas — kokios laukia grėsmės?
Richardas Sorgė © Leidykla "Briedis" Richardas Sorgė —gimęs vokiečio tėvo ir rusės motinos šeimoje, nugyveno be galo audringą gyvenimą.
Per Pirmąjį pasaulinį karą jis kovėsi kaizerio kariuomenės gretose, buvo apdovanotas Geležiniu kryžiumi ir patyrė sunkų sužeidimą.
Karo pabaigoje susižavėjo komunistinėmis idėjomis, m. Agentų tinklas, kurį Sorgė sukūrė tarpukario Tokijuje, leido jam priartėti prie Japonijos ir Vokietijos karinių paslapčių. Sorgės geriausias bičiulis Eugenas Ottas, Vokietijos ambasadorius Japonijoje, nuolatos bendravo su Hitleriu.
Japonas Hocumis Odzakis, ministrų kabine¬to patariamosios tarybos narys, palaikė ryšį su ministru pirmi¬ninku princu Konoje.
Plačios pažintys leido Sorgei gauti patikimą pažintys daktaro vadovas iš pirmų rankų. Tiesioginiai šnipo viršininkai Kremliuje nuolat varstė Stalino kabineto duris. Japonijoje veikiančiam Sorgei pavyko išvengti demaskavimo ištisus devynerius metus, nors tarpukariu Tekančios Saulės šalį buvo apėmusi isteriška šnipų paieškos manija.
Vietos policija nėrėsi iš kailio, siekdama atrasti užkoduotų radijo žinučių siuntimo šaltinį. Susiję straipsniai Rytprūsiai — pamoka apie klestintį tautų gyvenimą drauge Japonijoje veikiančiam Sorgei pavyko išvengti demaskavimo ištisus devynerius metus, nors tarpukariu Tekančios Saulės šalį buvo apėmusi isteriška šnipų paieškos manija.
Ramzajaus slapyvardžiu pasirašinėjęs Sorgė ne kartą informavo Kremlių apie tai, kad vokiečiai rengiasi pulti SSRS m. Kitas agento pasiekimas — m. Tai nulėmė, kad Stalinas perkėlė dalį Raudonosios armijos pajėgų iš Sibiro į vokiečių frontą, tuo faktiškai išgelbėdamas Maskvą. Sorgė buvo ir komunistas idealistas, ir ciniškas melagis. Jis manė esąs revoliucijos karys, slapto šnipų fronto kovotojas. Kartu jis buvo girtuoklis, mergišius, pagyrūnas ir avantiūristas, dažnai elgęsis neatsakingai ir ieškojęs pavojų.
Per dažnas išgertuves Ramzajus daužė automobilius ir motociklus, būdamas girtas idėjinių nacių publikai prisipažino meilę Stalinui bei Sovietų Sąjungai.
Pažeisdamas visas konspiracijos ir agentūros taisykles, Sorgė pažintys daktaro vadovas viliojo savo vertingiausių informatorių bei artimiausių kolegų žmonas. Sučiuptas Sorgė taip pat nesispyriojo esąs sovietų agentas, tačiau bevaisę gynybą grindė teiginiu, kad niekada neketino pakenkti Japonijos saugumui. Esą jis tik bandęs išvengti karo tarp Japonijos ir Sovietų Sąjungos. Skirtingai nuo kitų šnipų, Sorgės veiklos istorija gana gerai dokumentuota. Kai m. Ramzajus nežinojo, kad viršininkai Maskvoje juo visiškai nepasitikėjo.
Stalino aplinka neatmetė tikimybės, kad Sorgė yra išdavikas ir dvigubas agentas.
„Mental_floss“ vadovas NCAA turnyre: Vakarai
Iki pat paskutinės akimirkos Sorgė tikėjosi, kad sovietų valdžia paspaus japonus ir šie leis jam grįžti į Maskvą.
Deja, Kremlius net nesistengė gelbėti savo agento. Richardas Sorgė pakartas viename iš Tokijo kalėjimų m. Šioje biografijoje, kurioje remiamasi išslaptintais Sovietų Sąjungos archyvais, pasakojama vieno garsiausių sovietų šnipų istorija. Kviečiame skaityti knygos ištrauką: Sorgė neklydo — jo sprendimas nepaklausyti Centro, ko gero, išgelbėjo jam gyvybę. O Aino grįžo ir nepraėjus nė metams kalėjo Gulago lageryje kartu su tūkstančiais kitų lojalių draugų iš Kominterno.
Stalinas galiau¬siai paleido teroro mašiną, kurią kūrė metų metus. Iki metų pabai¬gos Sovietų Sąjungos slaptoji policija nuo ųjų vadinta NKVD arba Vidaus reikalų naujoji zelandija pažintys muitinės komisariatu kruopščiai užregistravo, kad suėmė 1 piliečius — daugelis jų partijos nariai, — apkaltinusi kontrrevo¬liucine veikla bei sabotažu.
Iš Kominterno personalo narių buvo įkalinti arba nubausti mirtimi. Suimti trys iš penkių sovietų maršalų, 90 procentų Raudonosios armijos generolų, 80 procentų Raudonosios armijos pulki¬ninkų ir 30 tūkstančių žemesnio rango karininkų. Sorgė neklydo — jo sprendimas nepaklausyti Centro, ko gero, išgelbėjo jam gyvybę. Ar Sorgės kailį išgelbėjo jo geras situacijos vertinimas, kuriuo taip at¬sainiai gyrėsi, o gal intuicija arba ir vėl velniška sėkmė?
Kaltinamieji pri¬sipažino susimokę pažintys daktaro vadovas Sergejų Kirovą ir patį Staliną, todėl jiems nedelsiant buvo įvykdyta mirties bausmė.
Spalio ąją, kai politbiuras nubalsavo pakeisti NKVD komisarą Genrichą Jagodą ištikimu Stalino pastumdėliu Nikolajumi Ježovu, atėjo laikas leistis socialinės hierarchijos laiptais žemyn ir valyti eilinių partijos narių gretas. Kai už tokį uolų darbą Ježovą apdovanojo aukščiausiu NKVD postu, jis pradėjo vykdyti savo didį darbą — partijoje, armijoje ir užsienio žvalgybos aparate medžioti šnipus ir išdavikus. Jis paskyrė komisiją, vadovaujamą naujojo Kominterno OMS vadovo Michailo Moskvino, kurios užduotis buvo paruošti išsamius įtartinų užsieniečių, siejamų su Kominternu, Tarptautine raudonosios pagalbos organizacija ir Raudonuoju profesinių sąjungų internacionalu, sąrašus.
Subtilūs ženklai, kuriais susitikinėjate su sociopatu, pasak daktaro laipsnio
Moskvinas nebuvo tas, kuriuo dėjosi. Jį, prisidengusį naujuoju slapyvardžiu, į Kominterną in¬filtravo ųjų rugpjūtį su konkrečia užduotimi: išnaikinti išdavikus. Trilisseris jų rado daugybę.
Likviduoti keli šimtai vokiečių komunistų, pabėgusių iš nacistinės Vokietijos arba tiesiogiai pakviestų, kaip Sorgė, dirbti Maskvoje. Daugiau nei tūkstantis jų perduoti nacių pareigūnams Vokietijoje. Senas Sorgės Kominterno draugas Leopoldas Trepperis prisiminė siaubingas naktis laukiant, kol jį suims.
Nuo iki metų daugelis vyresniųjų Rau¬donosios armijos karininkų artimai bendravo su kolegomis iš Vokietijos, taip pat su Eugenu Ottu, kai šis dar ėjo Sondergruppe R sąveikos kari¬ninko pareigas. Šimtai dalyvavo kariniuose mainuose. Nemažai jų net studijavo vyresniuose Vokietijos karo akademijos Berlyne kursuose — ten vokiečių ir sovietų karininkai bendromis jėgomis kūrė įmantrius opera¬cinius planus, kaip šturmuoti jų bendro priešo — Lenkijos — gynybą.
JT vadovui Ban Ki-moonui įteiktos garbės daktaro regalijos
Vokiečiai netvėrė džiaugsmu galėdami prisidėti prie buvusių kolegų naikinimo. NKVD, gavęs užduotį išgalvoti įrodymų apie Tuchačevskio ir kitų sovietų generolų sąmokslą prieš Staliną, susisiekė su Reinhardu Heydrichu, Vokietijos žvalgybos Sicherheitsdienst, arba SD viršininku, ir paprašė pateikti daugiau infor¬macijos.
Geriausias pasimatymų treneris Plungė Lietuva
Heydrichas suprato, kad tai puiki galimybė apkvailinti Staliną, idant šis nuteistų savo geriausius generolus myriop, suklastojo doku-mentus, susijusius su Tuchačevskiu ir kitais Raudonosios armijos vadais, ir nusiuntė atgal sovietams per Čekijos valstybės vadovą Edvardą Bene¬šą.
Siekdamas sunaikinti visus potencialius priešus bei konkurentus So¬vietų Sąjungos generaliniame štabe, Stalinas pasiryžo kreiptis pagalbos į nacius, o šie su džiaugsmu padėjo jam atsikratyti geriausių SSRS karinin¬kų korpuso narių.
Richardui Sorgei — žinojo jis tai ar ne, — dabar grėsė visi įmanomi pa¬vojai. Jis buvo vokietis sovietų slaptojoje tarnyboje. Priklausė Kominter¬nui ir artimai bendravo su daugeliu svarbiausių lyderių, kuriuos suėmė arba įtarinėjo. Jis buvo Raudonosios armijos karininkas, kurio daugelio viršininkų karjera buvo sutepta ryšiais su Vokietija.
Jis buvo žvalgybos agentas, praleidęs daug metų užsienyje be jokios priežiūros.
Akivaizdu, kad, Ježovui iškvietus Ketvirtosios valdybos agentus iš viso pasaulio atgal į Maskvą ųjų lapkritį, Sorgė nujautė pavojų. Bet tikėtina ir tai, kad prižadėjęs grįžti į Maskvą metų balandį, Sorgė kalbėjo rimtai. Ryšį su Centru jis palaikė tik per kitus Ketvirtosios val¬dybos agentus, pavyzdžiui, Aino Kuusinen.
Tokijuje jis vengė kontakto su bet kokiais rusais, ypač sovietų diplomatais, bet jie ir šiaip neįtarė, kokia jo tikroji tapatybė. Centro ra-diogramose buvo pateiktos tik sausiausios suvestinės apie Ketvirtosios valdybos būstinės personalo pokyčius ir iš jų negalėjai suprasti, kokia panika kilo NKVD traiškant šį žvalgybos skyrių.
Tam tikra prasme Sorgę saugojo jo žinių stoka ir atskirtis. Kiti agentai Europoje, geriau suvokę, į kokius mirtinus pažintys daktaro vadovas gali patekti, nešė ku¬dašių. Reissas, dar žinomas kaip Ignatijus Poreckis, senas Sorgės pažįstamas iš Maskvos, asmeniškai Stalinui nusiuntė įžūlų pažintys daktaro vadovas, kad atsistatydina.
Beveik visus pabėgėlius sumedžiojo ir eliminavo NKVD žudikų bū¬riai, kai kuriuos po daugybės metų slapstymosi. Pasmerkti buvo ir tie šnipai, kurie pakluso Urickio įsakymui grįžti. Sorgė išgyveno todėl, kad nei grįžo į Maskvą, nei bėgo. Bet jis nežinojo, nei pažintys daktaro vadovas arti pavojaus buvo atsidūręs, nei kad atsisakymas grįžti į Maskvą metais visiems laikams sutepė jo reputaciją Ketvir¬tosios valdybos akyse.
Bet jį greitai atleido ir pasiuntė dirbti Valstybės atkūrimo valdyboje.
- Atmeskime reikalus Vakarų regionui.
- Oasis pažintys telefonas programa
Vėliau visus sušaudė. Nors Gudzas gyveno tame pačiame mieste kaip ir Sorgė, apie jį nieko nežino¬jo — iš dalies dėl institucinės konkurencijos kuri tęsiasi iki šių dienų tarp Rusijos civilinės ir karinės žvalgybų tarnybų, bet daugiausia todėl, kad Ketvirtoji valdyba griežtai slėpė Sorgės tapatybę. Kai Gudzas ųjų vasarą grįžo į Maskvą, pamatė, kad jo viršininkai labiau užsiėmę išdavi¬kų medžiokle, o ne jo ataskaitomis iš Tokijo. Prasi¬dėjo represijų metai, liaudies priešų paieškos, — prisiminė Gudzas.
Nuostabus, visuomeniškas žurnalistas, patyręs politikos analitikas ir — šnipui tai itin svarbu — puikus aktorius. Ir net nebuvo specialiai rengtas dirbti žvalgybos karininku.
Sor¬gė turėjo prieigą prie unikalios informacijos.
Mūsų užduotis buvo teik¬ti Sorgei informaciją ir nurodymus, paremtus kruopščiais ir išsamiais pažintys daktaro vadovas operacijų tyrimais. Kartą įžengiau į Urickio darbo ka¬binetą jam skaitant ataskaitą apie pasiruošimo karui veiksmus Berlyne. Šalamovas kartą jau buvo kalintas už protestus prieš Staliną metais ir tuomet, tiesą sakant, sutiko savo būsimąją žmoną, irgi politinę kalinę, Višeros darbo stovykloje Šiaurės Urale.
Bet svainio pasmerkimas neapsaugojo Gudzo ir jo šeimos.
Vietinių pažinčių svetainių Vilnius Lietuva
Patį Gudzą tučtuojau atleido iš Ketvirtosios valdybos, galiausiai jis įsidarbino autobuso vairuo¬toju. Jam pasisekė. Kartu su juo Tokijuje dirbusį kolegą suėmė ir šis pri¬sipažino šnipinėjęs japonams, o Gudzą įvardijo kaip savo bendrininką. Jo niekas neatėjo, tad Gudzas ir toliau gyveno Čistyj skersgatvyje, tiesiai po šios knygos autoriaus butu, iki mirties aisiais — jam buvo eri.
Grįžęs į Tokiją Sorgė nusprendė atitraukti mintis nuo darbo bei ne¬rimą keliančių pažintys daktaro vadovas iš Maskvos ir išsivežė Hanako trumpų atosto¬gų. Šia proga nupirko jai naują lagaminą. Jiedu traukiniu nuvažiavo į statų miškingą slėnį, pro Hako¬nę ir aukštyn, link Fudžio kalno. Buvo gruodis, o natūralios karštosios versmės garavo speige. Jis el¬gėsi labai aistringai, bet švelniai, vyras pažintys moteris kaip laukinis žvėris, šiepiantis dantis.
Sorgei tai nebuvo būdinga.